Globėjai Aušrai be triukšmo net nebeįdomu gyventi

Šiauliai

Aušra Tijūnaitienė. Alai­nos Štrei­mi­ky­tės nuo­tr.

Enrika ValančiūtėŠaltinis: Etaplius.LT

306615

„Aš visada norėjau daugiau vaikų, nors pagimdžiau dvi dukras“, – sako globėja Aušra Tijūnaitienė. Ir štai nuo 2018 metų moteris su vyru Alfredu globojo jau per 20 vaikų. Už nuopelnus Lietuvai abu su vyru šiemet iš prezidento rankų gavo po ordiną, tačiau moteris sako, kad daugiausia džiaugsmo jai teikia vaikų grįžimas iš ugdymo įstaigų, kai visi vienas per kitą nori išpasakoti dienos įvykius.

Nebemokėtų būti tyloje

Šiuo metu Aušros ir Alfredo Tijūnaičių šeimynoje „Aušra“ auga septyni vaikai, iš kurių du yra tapę nuolatiniais sutuoktinių globotiniais, nors buvo paimti tik laikinai globai. „Dar vienas vaikas yra budinčioje globoje, nors labai tikiuosi, kad tas berniukas ir toliau augs mūsų šeimoje. Jis tiek prisirišo… Suveikė tokia chemija, kibirkštis iš pirmo žvilgsnio! Rūpinamės visais vaikais, bet ta chemija vis tiek atsitinka. Kartais, kai bandau kokį nors griežtesnį žodį pasakyti, pamatau jo žvilgsnį, tai tiesiog ištirpstu“, – šiltai kalba globėja.

Šis berniukas pas Aušrą apsigyveno vos metukų, dabar jam jau dveji su puse. Moteris prisimena, kad pirmosiomis savaitėmis vaikas net nesišypsojo. „Jis jau, tokių metų būdamas, suprato, kas vyksta, – sunkią pradžią prisimena globėja. – O dabar mus su vyru vadina mama ir tėčiu, vardu bando vadinti, sako Ausia.“

Ir iš tiesų globos pradžia dažnai nebūna pati lengviausia. Juk dar nežinia, kokie tie vaikučiai, kaip reaguoja į gyvenimo pokyčius ir panašiai. Bet Aušros ir Alfredo namai ir širdys visada būna atviri ir sklidini meilės.

Nors jų namuose visada krykštauja vaikai, pilna veiksmo ir lengvo chaoso, Aušra sako, kad jai tai labai patinka, o tyloje būti net nebemokėtų. „Jei namie tampa per švaru, suprantu, kad jau reikia vykti pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigų“, – nusijuokia.

Globa visada buvo kažkur greta

Į savo šeimą priimti vaikus, patiriančius likimo išbandymų, Aušra su vyru nutarė prieš šešerius metus. Tačiau jau iki tol globa visada būdavo tarsi šalia. „Sprendimas globoti tikrai nebuvo spontaniškas. Mano mamos sesuo dvynė buvo įsivaikinusi mergaitę. Mes kartu augome. Čia buvo pirmoji pažintis su įvaikinimu“, – atvirauja pašnekovė.

Pati Aušra studijavo ikimokyklinę pedagogiką ir psichologiją. Po dvejų metų tas pačias studijas pabaigė ir jos sesuo, kuri vėliau ėmė dirbti logopediniuose vaikų globos namuose Šiauliuose. Kartais ji parsivesdavo vaikučių į namus kartu praleisti savaitgalį. Tai buvo dar vienas artimas kontaktas su globa. Ir nors pati Aušra norėjo įsidarbinti tuose vaikų globos namuose, planus pakeitė likimas – gimė jos pačios dukros.

„Vėliau aš dirbau lopšelyje-darželyje „Žirniukas“ ir grupėje buvo globojama mergaitė. Tuomet Budinčių globėjų asociacijos vadovė Rimantė Basalikienė man sako: „O tu nenori globoti vaikų? Pabandyk.“ Tada pagalvojau: na, iš tikrųjų – dukros suaugusios, išėjo jau iš namų, o mes namuose dviese. Tai ir priėmėme tą pasiūlymą“, – labai netikėtą klausimą dėl globos, bet nulėmusį tolimesnę Aušros ir vyro ateitį, prisimena pašnekovė.

Įkūrė šeimyną

Ir nuo tada prasidėjo pasiruošimas globai. Aušra baigė GIMK kursus, skirtus pasiruošti globoti vaikus, vėliau juos baigė ir sutuoktinis Alfredas. Su juo, beje, laimingai gyvena jau 40 metų. Tad tiek biologiniams, tiek globojamiems vaikams jiedu yra puikus darnios šeimos pavyzdys. „Mes mokėmės vienoje klasėje, o susituokėme 18 metų. Tai pažįstami esame nuo vaikystės, atitinka ir daug požiūrių į gyvenimą, todėl ir jis nedvejodamas sutiko lankyti GIMK kursus“, – šypsosi Aušra.

Po šių mokymų 2018-aisiais į jų šeimą kaip pas budinčius globėjus buvo paskirta pirmoji globotinė. Tiesa, Aušra pripažįsta, kad su ja atsisveikinti buvo labai sunku. Bet likimas taip nulėmė, kad po ketverių metų mergaitei vėl teko grįžti pas globėjus.

„Tuo metu pas mus jau buvo pilna vaikų namuose, bet kai paskambino iš globos centro ir pasakė: „Tavo vaikas grįžo“, sakiau, kad tegu niekas jos neima, nes tai yra mano vaikas ir ji grįš į mūsų namus“, – sudėtingą pirmosios globotinės istoriją pasakoja moteris, bet labai džiaugiasi, kad su mergaite bendrauja iki šiol.

Per šešerius metus Tijūnaičiai į savo namus priėmė jau per 20 vaikų, todėl galiausiai nutarė šiemet įkurti šeimyną „Aušra“. Įdomu tai, kad moteriai, užauginusiai dvi savo dukras, tenka globoti daugiau berniukų.

Naktimis nemiegoti dabar daug lengviau

Aušra neslepia, kad budintys globėjai susiduria su pačiomis įvairiausiomis situacijomis. Ateina vaikų ir su labai blogais įpročiais, ir nenorinčių mokytis, ir tokių, kuriuos iš pradžių reikia tiesiog gerai nuprausti, nors iš pirmo žvilgsnio gali net atrodyti, kad serga kažkokia odos liga. O būna ir tokių, kurie bijo net vandens…. Bet globėja patikina – jie priima visokio amžiaus vaikus ir su visokiomis patirtimis.

Savo širdį moteris atveria ir visai mažulyčiams naujagimiams, kuriuos globoti, prisipažįsta, iš pradžių labai bijojo. „Globos namų direktorius mus su vyru vis skatindavo paimti kūdikius, klausdavo, kodėl neimame. O mes su vyru pakalbėdavome, kad reikia į pasą pažiūrėti, ar dar galime imti kūdikius“, – juokiasi moteris.

Ir galėjo, ir paėmė. Ir netgi keltis naktimis juos maitinti dabar, sako, daug lengviau, nei auginant savo pačių vaikus. „Atsirado patirties ir kantrybės. Su savais kažkodėl trūko miego (juokiasi). Tiesiog buvai jaunas“, – šypsosi pašnekovė.

Stereotipiškai sakoma, kad sunkiau auginti paauglius. Tačiau štai Aušros namuose šiuo metu auga du 15-mečiai vyrukai. „Jie abu nuostabūs“, – sako pašnekovė.

Draugai atkrito, dukros – didžiausia pagalba

Gražaus pavyzdžio įkvėpta globoti 4 vaikus ėmė ir Tijūnaičių dukra. Aušra didžiuodamasi pasakoja, kad abi dukros jai su vyru yra didžiausia pagalba. Būna, kad pačios jau „išvaro“ tėvus iš namų pailsėti nuo visų ir perima rūpestį tėvų globotiniais. „Kai jauni būdavome, prašydavome tėvų išleisti ir prižiūrėti vaikus, o dabar mūsų pačių vaikai išleidžia ir pasirūpina globotiniais“, – šypsosi.

Moteris linksmai prisimena atvejus, kai dukra, turėdama vieną vaiką, visur vėluodavo ir teisindavosi, kad taip dėl to, jog turi vaiką. „O aš sakydavau: „Na, ir ką? Aš su 7 vaikais ir vis tiek atvažiuokite pas mus cepelinų pavalgyti.“ Ir dar stebėdavosi, kaip spėju juos pagaminti“, – juokiasi, pridurdama, kad ir dukra visur ėmė suspėti tada, kai į šeimą priėmė daugiau vaikų.

Vis tik Aušra sako, kad sprendimas globoti svetimus vaikus pasirodė suprantamas ne visiems draugams. Jų ratas tikrai pasikeitė, o su kai kuriais draugais keliai taip ir išsiskyrė. „Sulaukdavome tokių replikų: „Ką čia durnavojate, juk ir taip gerai gyvenate. Turite darbus, namus, vaikai užaugę, vykite į užsienį.“ Pasikeitė draugų ratas tikrai“, – patvirtina pašnekovė.

R. Dač­kaus (LR pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jos) nuo­tr.

Padėka iš prezidento rankų

Aušra labai paprastai ir džiaugsmingai pasakoja apie savo šeimyną, surikiuotą kasdienybę ir gyvenimą. Sako esanti labai laiminga, gyvendama tokį gyvenimą, pilną visokių patyrimų. Moters rūpestis buvo įvertintas ir Lietuvos mastu – jai šiemet Motinos dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda įteikė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“. Tokį, beje, Tėvo dienos proga, prabėgus mėnesiui, gavo ir jos vyras Alfredas.

Smagu būti įvertintai, bet tai daugiau džiaugsmo suteikė globotiniams nei jai pačiai. „Mes jų nepriskiriame vien sau, mums labai padeda globos centrai, visada gauname pagalbos, patarimų. Nesame palikti vieni globoti“, – sako moteris.

Aušrai didžiausia padėka yra globotinių ištariamas „mama“ ar dar ne itin gerai kalbančių mažylių bandymai ištarti vardą. „Man labai smagu girdėti, kai maži vaikai bando tarti vyro Alfredo vardą. Kokių tik nėra turėjęs! Yra buvęs Aitvaras, Aldelis, Altidas – visaip. Aš būnu Ausia, Ausa, mama, baba. Mes nė vienam nesakome vadinti mus mama ir tėčiu. Prisistatome vardais, jie patys renkasi, kaip mus vadinti. Bet tiesiog natūraliai, matyt, taip pajaučia“, – svarsto moteris.

Ji priduria, kad labai smagu būna ir tuomet, kai globotiniai grįžta po mokslų namo ir vienas per kitą ima čiauškėti, kaip praėjo jų diena. „Pasakojančiųjų daug, o ausys juk tik dvi“, – juokiasi.

Skatina globoti

Nepaisant to, kad jos darbo kalendorius užpildytas ir suplanuotas minutėmis, Aušrai taip patinka. Ir jei reikės, į šeimyną priims ir daugiau vaikų. „Nenoriu susenti! Vaikai neleidžia pasenti. Pažiūriu į pasą ir numetu“, – tikina ir ragina šiauliečius nebijoti prisiimti tokios atsakomybės.

Aušrą vis dar erzina tas stereotipas, kad neva globotiniai yra kitokie. „Na, kuo jie kitokie? Nėra kitokių vaikų, visi jie mūsų. Nueikite į darželį – ten irgi yra visokių vaikų. Bet jie ir yra vaikai. Ką mes į juos įdėsime, tą ir turėsime“, – kalba globėja.

Jie su vyru kiekvienam į jų šeimą atėjusiam vaikui stengiasi skiepyti pozityvumą ir gerą požiūrį į gyvenimą, skatina mokytis, ypač skaityti, kad praturtintų žodyną, sako, kad niekada nereikia spręsti apie žmogų pagal drabužius. „Visą laiką reikia žiūrėti giliau“, – ko moko globotinius, atskleidžia moteris.

Na, o, be vertybių puoselėjimo, vaikams paprasčiausiai reikia apkabinimų, švelnumo, šilumos. Šeima visus vaikus leidžia į klasių ekskursijas, taip pat pakeliauja visi kartu, kai tik gali.

O į replikas „Aš negalėčiau“ Aušra ir prieš šešerius metus, ir dabar nedelsdama atsakytų: „Iš kur žinai, jei nebandei?“

„Ir aš, kol nepabandžiau, nežinojau. Pabandžiau, žiūriu – galiu. Todėl visus ir skatinu pabandyti. Nebijoti, nesiklausyti stereotipų ir drąsiai žengti šitą žingsnį – priimti į savo šeimas, savo širdis vaikus, – drąsina Aušra tuos, kurie svarsto, bet nėra iki galo apsisprendę ir kliaujasi visuomenės baimėmis. – Nieko sunkaus čia nėra. Kas augina savo vaikus, žino, o kas neaugina, turėtų pabandyti.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt