Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Giraitės“ medžiotojų būrelio nariai susirinko Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje.
Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt
Lapkričio 3–ąją nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė, o įsigalėjus krikščionybei Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto vardo diena, nes šis šventasis laikomas medžiotojų globėju. Ją nuo seno mini Europos medžiotojai, ji minima ir Lietuvoje, o štai „Giraitės“ medžiotojų būrelyje ši diena paminėta pirmąkart, bet, kaip tikino pats „Giraitės“ medžiotojų būrelio pirmininkas Donatas Račkauskas, tikrai ne paskutinį.
Medžioklės globėjas
Fransua Hubertas išties yra istorinė asmenybė. Manoma, kad Hubertas gimė 655 metais Frankų valstybėje, dabartinės Belgijos teritorijoje. Jis buvo karališkos giminės palikuonis. Pomėgį medžioti paveldėjo iš savo tėvo. Būdamas 14 metų berniukas išgelbėjo tėvo gyvybę per meškos medžioklę.
Anot legendos, per Kalėdas Hubertas kartu su draugais išjojo medžioti elnių. Riterių kavalkadai staiga pasirodė didžiulis baltas elnias. Hubertas nujojo paskui žvėrį. Persekiojimas truko ilgai, bet elnias nerodė jokių nuovargio ženklų. Tik staiga gražuolis žvėris nė iš šio, nė iš to pats sustojo. Hubertui prijojus prie elnio per akmens sviedimo atstumą, sustojo medžioklio žirgas, tarsi suakmenėjo jį lydintys šunys. Medžiotojas pamatė, kad tarp dešimtšakio elnio ragų vainiko žėri švytintis kryžius. O elnias prakalbo žmogaus balsu: „Hubertai! Hubertai! Kodėl drumsti žvėrių ramybę šventą dieną? Kodėl nesirūpini savo sielos išganymu?“ Nuo to laiko Hubertas 7 metus gyveno atsiskyręs Ardėnų kalnuose akmeninėje trobelėje. Po to buvo paskirtas vyskupu. Savo buvusių medžioklių plotuose Hubertas įkūrė keletą vienuolynų, rūpinosi gamtos apsauga. Po mirties buvo paskelbtas šventuoju.
Pasodino ąžuoliukų, berželių, eglaičių
Šeštadienį „Giraitės“ medžiotojų būrelio nariai susirinko Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios šv. Huberto – medžiotojų globėjo – dienos proga. Buvo meldžiamasi už jau amžinybėn iškeliavusius šio būrelio medžiotojus, dėkojama už sėkmingą draugystę su gamta. Šv. Mišias aukojo kunigas Nerijus Žvirblys. „Kad nekiltų klausimų, ką čia veikėme mes, medžiotojai, gerbiamas kunigas papasakojo apie šv. Hubertą – medžiotojų globėją, atskleidė šios dienos tikrąją prasmę“, – sakė būrelio pirmininkas Donatas Račkauskas. Tądien medžiotojai nemedžiojo, nenorėjo pralieti kraujo. Juk, anot pačių medžiotojų, ne dėl mėsos, laimikių ar trofėjų į mišką einantys. Medžioklė yra ne tik laisvalaikio praleidimas, bet ir, pirmiausia, įsipareigojimai gamtai, atsakomybė. „Medžiotojai tikrai nėra gamtos naikintojai, kaip kartais dar tenka išgirsti, jau labiau gamtos globėjai, kurie rūpinasi gamta ištisus metus“, – tikino ir ilgametis būrelio narys, vienas iš jo steigėjų Benius Rūtelionis. Tad po šv. Mišių medžiotojai rinkosi savo sodyboje Marčiukonių kaime. Šiame būrelyje – 35 nariai. Vyriausias būrelio medžiotojas 66 metų Vytautas Marcinkevičius. „Greit būrelio gretas papildys jaunimas – Vilius ir Paulius Pašukoniai“, – sakė pirmininkas.
Tądien buvo pakelta vėliava, tylos minute pagerbti anapilin išėję buvę būrelio nariai. Tyliai pagerbtas jų atminimas, prisimintos akimirkos, praleistos kartu. „Pasodinome ąžuoliukų, berželių, eglių. Praplėtėme jau pradėtą sodinti parką“, – patikino būrelio pirmininkas ir paatviravo: norisi, kad vaikams liktų prisiminimas. O kadangi linksmai nusiteikę medžiotojai tądien nemedžiojo, tad vaišinosi žvėrienos sriuba ir kitais patiekalais iš žvėrienos iš praėjusių sėkmingų medžioklių.
Ir šiemet, jei šv. Hubertas padės ir sėkmė nenusisuks, medžiotojai tikisi laimikių. „Daugiausia medžiosime šernus, na, dar lapes. Tikimės, jei sėkmė lydės, ir vilką sumedžioti“, – sakė „Giraitės“ medžiotojų būrelio pirmininkas Donatas Račkauskas ir kaip tikras medžiotojas tuoj pradėjo pasakoti, kad vilką ne taip paprasta sumedžioti, anot jo, tai itin reta sėkmė. Ach, tie medžiotojai! Apie savo medžioklių nuotykius jie gali pasakoti nesustodami ir, reikia pasakyti, tai tikrai įdomu. O ir laiko tądien tam turėjo į valias, mat šventė šv. Huberto dieną. „Būti medžiotoju gali tik tas, kuris jaučia pašaukimą. Tai didelis įsipareigojimas gamtai. Tai ir sunkus darbas, reikalaujantis pastangų, laiko ir pinigų“, – sakė „Giraitės“ medžiotojų būrelio pirmininkas Donatas Račkauskas. Tikrai, medžiotoju gali būti toli gražu ne kiekvienas, o tik tas, kuris pajunta tą ypatingą gamtos šauksmą mylėti gamtą, saugoti ir globoti ją. Tad vyresnioji „Giraitės“ medžiotojų būrelio karta tikrąją sampratą, kas išties yra medžiotojas, diegia ir jaunimui.