Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Neringos savivaldybės inf.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį. Teismas negaliojančiais pripažino neteisėtais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio Juodkrantėje, L. Rėzos g. 1A, detalus planas, 2004 m. minėtos savivaldybės išduotą statybos leidimą statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, kitus Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintus dokumentus, kuriais remiantis buvo vykdomos statybos ir rekonstrukcijos minėtoje teritorijoje.
Taip pat teismas pripažino negaliojančiomis 2004 m. ir 2006 m. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ir taikė restituciją natūra, įpareigodamas statytoją – bendrovę „Verslo investicijų projektų centras“ atlyginti fiziniams asmenims jų sumokėtas sumas už įsigytą turtą. Teismas taip pat įpareigojo statytojus per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiame sklype esančius du jachtininkų viešbučius ir žuvų restoraną.
2013 m. gegužės mėnesį teismo sprendimas dėl žuvų restorano nugriovimo buvo įvykdytas, tačiau dėl jachtininkų viešbučių nugriovimo iki šiol nėra įvykdytas.
2020 m. gruodžio mėnesį Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, pakeisdamas šioje byloje sprendimo vykdymo tvarką, pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri perėmė bankrutuojančios bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ pareigas nugriauti jachtininkų viešbučius, tai padaryti galės tik po to, kai griaunamuose statiniuose nebegyvens būstus įsigiję minėti asmenys, t. y. bus sumokėtos teismo sprendimu priteistos lėšos ir išspręstas gyventojų iškeldinimo klausimas.
Vilniaus apygardos teismo 2022-02-14 sprendimu bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, fiziniams asmenims pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sprendimą liko neatlyginta 923 030, 43 Eur suma. Pagal teismų sprendimus, jeigu likviduoto skolininko, t. y. bendrovės ,,Verslo investicijų projektų centras“, prievolė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje priimtą sprendimą sumokėti priteistas lėšas gyventojams nebus įvykdyta, jokie tolimesni vykdymo proceso veiksmai yra negalimi. Tai leidžia daryti išvadą, jog teismo sprendimas tokiu atveju negali būti įvykdytas.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusio sprendimo, priimto pagal prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą dėl Kuršių nerijos kaip kultūrinio kraštovaizdžio, įrašyto į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą, išsaugojimo, įvykdymas yra viešasis interesas. Tai, kad įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pabrėžęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju fiziniams asmenims neužkirstas kelias, pasibaigus bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto procesui, prašyti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų tuo atveju, jeigu jų finansinis reikalavimas bankroto byloje nebūtų patenkintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose administracinėse bylose jau konstatavo, kad šioje situacijoje kaltais asmenimis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, bei Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos.
Generalinės prokuratūros prokuroras siekdamas, kad sprendimas civilinėje byloje, inicijuotoje generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, dėl Kuršių nerijos kaip kultūrinio kraštovaizdžio, įrašyto į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą, išsaugojimo, būtų įvykdytas ir taip realiai būtų apgintas viešasis interesas, kreipėsi į teismą su prašymu dėl žalos, beveik 1 mln. Eur, atlyginimo septyniems turto savininkams.