Gimdos kaklelio vėžys. Prevencija.

Gimdos kaklelio vėžiui pasaulyje vis dar išliekant viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių, specialistai primena, kad žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, neretai sąlygojančios gimdos kaklelio vėžio išsivystymą, galima išvengti pasiskiepijus.

Žmogaus papilomos virusas. ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu būdu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Žmogaus papilomos virusų tipų yra daug, vieni iš jų kelia mažą, kiti – didelę gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką. Didžiausia vėžio rizika atsiranda, kai gimdos kaklelis infekuotas 18 ar 16 tipo ŽPV.

Nustatytas aiškus ryšys tarp didelės onkogeninės rizikos ŽPV (ŽPV 16 ir 18) ir gimdos kaklelio vėžio. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – ŽPV infekcija lytiniuose takuose. 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su genitaline ŽPV infekcija.

Sveikų moterų infekuotumas ŽPV labai susijęs su amžiumi – jaunų, 20–25 m. amžiaus, lytiškai aktyvių moterų infekuotumas ŽPV svyruoja nuo 20 iki 80 proc. Svarbu nepamiršti, kad ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek moterys, tiek vyrai. Daugumai užsikrėtusiųjų ŽPV simptomai nepasireiškia, jokio gydymo žmogui nereikia.

Dažnai ŽPV užsikrėtę asmenys neturi jokių simptomų, tačiau jie infekuoti - viruso nešiotojai, t.y. virusą gali perduoti kitiems. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais. ŽPV paplitimas skirtingose amžiaus grupėse gali skirtis 10 kartų. Teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Tyrimų duomenimis, netrukus po seksualinio debiuto (po pirmųjų lytinių santykių) jau randama ŽPV infekcija lytiniuose takuose. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV.

Sveikatos problemos, kurias gali sukelti ŽPV infekcija. ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys. Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime be jokio gydymo. Tačiau kartais ŽPV infekcija pasilieka organizme, sukelia lėtinį uždegimą arba kitų sveikatos problemų, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.

Sveikatos problemos, kurias gali sukelti ŽPV:

• Genitalijų karpos (makšties, varpos, išangės, tarpvietės ir kt.).
• Gerklės, gerklų papilomatozę.
• Makšties, varpos, išangės vėžį.
• Gimdos kaklelio vėžį.
• Tonzilių, liežuvio ir kt. vėžį.

Skirtingi ŽPV tipai sukelia skirtingų sveikatos problemų: vieni sukelia onkologines ligas, kiti – karpas, papilomas.

Kada galima įtarti gimdos kaklelio vėžį? Dažniausiai ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys neturi jokių simptomų, tačiau, tais atvejais, kai pastebite:

• kraujavimą prieš, po arba lytinių santykių metu;
• kraujavimą pomenopauzės laikotarpiu;
• neįprastas, nemalonias makšties išskyras;
• diskomfortą arba skausmą lytinių santykių metu;
• kryžkaulio skausmą.

Jūs nedelsdami turite kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją ginekologą.

Nuo ŽPV galima apsisaugoti. Visos Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalys (ES / EEE) skiepijimą nuo ŽPV įtraukė į savo nacionalines skiepijimo programas. Dažniausiai skiepijamos 9–14 m. amžiaus mergaitės. Pastaraisiais metais dalis šalių, kaip, pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Kroatija, Čekija, Danija, Vokietija, Islandija, Italija ir kt., išplėtė skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV į nacionalines skiepijimo programas. Kitos šalys taip pat svarsto galimybę išplėsti savo programas, įtraukdamos ir berniukus.

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ŽPV vakcina skiepijamos 11 metų mergaitės (tos, kurioms įsakymo įsigaliojimo dieną buvo 11 arba 11 metų sukako vėliau, t. y. gimusios po 2004 m. rugsėjo 1 d.).

Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Mergaitės abiem vakcinos dozėmis skiepijamos nemokamai.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys – ištirti visas 25–59 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčių bus nustatyta, pasiųsti gydytis. Taip siekiama užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti. Lietuvoje vykdant programą gimdos kakleliui ištirti naudojamas PAP testas, t. y. moteriai atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis ir ištiriamas mikroskopu – nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių.

Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys sėkmingai išgydomas. Todėl Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai skatina reguliariai tikrintis, o pastebėjus simptomus kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą.