REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2023 m. Vasario 2 d. 15:33

Gidė Liuda Matonienė rykantiškiams pasakojo apie Vilnių

Trakai

Barbara JocienėŠaltinis: Trakų rajono savivaldybė


258176

2023-ieji – Lietuvos sostinės Vilniaus metai. Sausio 25 dieną Vilniui sukako 700 metų. Vilniaus istorija prasidėjo nuo pirmojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiško į platųjį pasaulį. Lietuva šį gražų jubiliejų švęs visus metus.

Rykantų bibliotekos lankytojai taip pat turėjo progą pajusti ypatingą Vilniaus 700-ojo jubiliejaus atmosferą. Biblioteka kartu su Rykantų bendruomene suorganizavo susitikimą su gide bei rašytoja Liuda Matoniene, kuri susirinkusiems pristatė savo knygą „Vilnius: meilės stotelės“. Knygoje autorė veda skaitytoją nuo namo prie namo ir pasakoja gražiausias tų vietų meilės istorijas, kurios prasidėjo ir plėtojosi Vilniuje. Pasakoti meilės istorijas rašytojai padėjo gidė Miglė Mikulėnaitė. Moterys turi bendrų planų ateičiai, kartu dirba prie naujo projekto.

Viešnios supažindino susirinkusius su Vytauto Didžiojo ir Onos Vytautienės, Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės, Jozefo Franko ir Kristinos Gerhardi-Frank, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pažinties ir meilės vingiais.

Labiausiai rykantiškiams rūpėjo dvi meilės istorijos, kurios nežymiai, bet siejasi su Rykantais. Tai Mykolo Kleopo Oginskio meilė Marijai de Neri-Nagurskienei ir Sofijos Tyzenhauzaitės meilė carui Aleksandrui I bei imperatoriaus Napoleono simpatija tai pačiai Sofijai.

M. K. Oginskio giminei, o konkrečiau Marcijonui Oginskiui XVII a. priklausė Rykantų kaimas bei dvaras. 1688 m. M. Oginskis restauravo Rykantų bažnyčią. Jo ir jo žmonos Marcibelės-Onos Glebavičiūtės portretai yra pavaizduoti Rykantų Švč. Trejybės bažnyčios presbiterijoje. Viena iš Rykantų kaimo gatvių pavadinta Oginskių gatve.

1812 m. karo pradžioje, žygiuodamas su savo armija iš Kauno, Rykantuose buvo apsistojęs poilsio imperatorius Napoleonas. Rusijos caras Aleksandras I, tuomet viešėjęs Vilniuje, į Rykantus nusiuntė savo adjutantą, generolą Balašovą, tartis su Napoleonu dėl paliaubų. Šį įvykį įamžino garsus rusų rašytojas L. Tolstojus istoriniame romane „Karas ir taika“.

Renginio metu dalyviai įdėmiai klausėsi žinomų žmonių gyvenimo istorijų, kurios plėtojosi Vilniuje. Keliavome nuo namo prie namo, susipažinome su tų laikų tradicijomis, papročiais, madomis, šventėmis, manieromis.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA