Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Geriausiu šių metų sezono žaidėju „Jonavos“ gerbėjai išrinko prie klubo metų pradžioje prisijungusį 24 m. Ukrainos puolėją Maksimą Marusičių, kuris surinko daugiau nei 70 proc. balsų. Permainingą sezoną turėjęs aštuonių įvarčių ir šešių rezultatyvių perdavimų autorius papasakojo, kaip jam sekėsi adaptuotis prie lietuviško futbolo ir kokie epizodai jam labiausiai įsiminė.
Į Jonavą metų pradžioje iš Horišni Plavnių „FC Hirnyk-Sport Komsomolsk“ atvykęs žaidėjas iškart paliko gerą įspūdį ir liko komandoje, kur beveik visą sezoną buvo pagrindinis ekipos puolėjas. Geriausio sezono žaidėjo rinkimuose M. Marusičius varžėsi su Tadu ir Tautvydu Eliošiais, Martynu Dapkumi ir Karoliu Šilkaičiu.
- Maksimai, šį sezoną gerbėjai tave išrinko geriausiu sezono futbolininku. Ar to tikėjaisi?
Visa komanda šiemet pasirodė tikrai gerai, o sezono pabaigoje išvis parodėme puikų žaidimą. Labiausiai džiaugiuosi, kad apskritai patekau tarp stipriausių sezono žaidėjų. Jei man reiktų rinkti naudingiausią futbolininką, rinkčiau M. Dapkų. Aikštėje jis buvo tikras lyderis, su juo labai susidraugavome. Apskritai sunku rinkti geriausius žaidėjus, kiekvienas žaidėjas pasireikšdavo ir komandą patempdavo į priekį skirtingu metu: jei man nepavykdavo įmušti, kažkas kitas imdavosi iniciatyvos. Pvz., Klaudijus Upstas, Mindaugas Grigaravičius ir Laurynas Stonkus. Beje, nežinau, kodėl jis nepateko į penketuką. Mano nuomone, Laurynas tikrai buvo vienas geriausių. Apskritai visi žaidėjai yra šaunuoliai, visų dėka komanda yra čia, kur dabar yra. Geriausias žaidėjas yra mūsų komanda.
- Tau tai buvo pirmas sezonas ne tik klube, bet ir Lietuvoje. Kaip sekėsi adaptuotis prie lietuviško futbolo ir šalies?
Pradžioje tikrai buvo nelengva, nes viskas buvo nauja, nepažįstama šalis. Niekur kitur, be Ukrainos, nesu žaidęs. Bet komanda ir klubas man po truputį padėjo adaptuotis, visi draugiškai mane priėmė. Sunkiausias dalykas buvo kalbos barjeras, nedaug kalbu angliškai, bet dabar daug geriau viskas.
- Kokį įspūdį tau palieka A lyga?
Neblogas lygis. Manau, kad kaip pirmam sezonui, man jis buvo neblogas. Žinoma, būtų buvęs daug geresnis, jei būčiau daugiau įmušęs. A lyga – visai neblogas čempionatas, turintis tikrai gerų žaidėjų. Palyginus su Ukraina, lygis kiek žemesnis, tačiau tikrai neblogas.
- A lygoje šiemet po pertraukos – intriga dėl pirmos vietos. Kaip vertini abu lyderius, kuriam prognozavai čempionų titulą?
Atvirai kalbant, norėjau, kad laimėtų „Sūduva“. Ji savo žaidimu įrodė, kad yra verta šio titulo. Mano nuomone, ji šiame sezone atrodė solidžiau nei „Žalgiris“ ir užsitarnavo auksą.
- Kaip vertini savo sezoną? Pradėjai tikrai neblogai, paskui jau visos komandos žaidimas nedžiugino gerbėjų, o sezono pabaigoje tu tiesiog atsiskleidei.
Taip, šis sezonas man buvo nevienodas. Daugiau nei dešimtyje rungtynių negalėjau įmušti. Tiek komanda, tiek aš negalėjome pasiekti gerų rezultatų. Pasikeitė vyr. treneris, šiek tiek dėl to jaučiu kaltę, nes negalėjau įmušti ir pasiekti reikiamo rezultato. Nežinau, kodėl taip buvo ir mums nesisekė. Po pirmo rato atvyko daug naujų žmonių, ilgai ieškojome subalansuoto žaidimo. Paskui viskas susitvarkė, susižaidėme, aš vėl pradėjau mušti, pradėjome rodyti rezultatus. Mums reikėjo laiko susižaisti ir iš karto pasikeitė rezultatai.
- Komanda nuo 7 vietos sugebėjo pakilti iki 4. Kaip manai, kokios buvo pagrindinės to priežastys?
Komandos susižaidimas ir didžiulis noras. Ketvirta vieta nieko mums nelemia, bet mes jos norime. Tai ir prestižas, tik, žinoma, gaila, kad ji neleidžia patekti į Europos turnyrus.
- Kokius savo įvarčius ir rungtynes išskirtum? Kas labiausiai šiame sezone įsiminė?
Kalbant apie įvarčius, man įsiminė tas įvartis „Kauno Žalgiriui“, kai pavyko įmušti per save. Manau, kad tai buvo gražus įvartis, kuris turėjo patikti mūsų gerbėjams. O labiausiai įsiminė pergalė prieš čempioną „Žalgirį“. Laimėjome 4:2, visi iki vieno tada stengėmės. Kiek žinau, vilniečiai per dešimt metų savo aikštėje nebuvo praleidę tiek įvarčių. Džiaugiuosi, kad mums tai pavyko pasiekti. Tai du labiausiai įsiminę epizodai šiemet. O labiausiai apgailestauju dėl Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės ketvirtfinalio, kurį pralaimėjome Kauno „Stumbrui“. Jam, galima sakyti, atidavėme ir vietą Europos taurėje.
- Ar įsivaizduoji save „Jonavos“ klube kitame sezone?
Norėčiau likti, noriu toliau dirbti su šia komanda ir puikiu trenerių kolektyvu. Mano agentas jau kalbasi su klubo vadovais. Man čia patinka, žmona Jonavoje irgi gerai jaučiasi. Manau, mes turime potencialo pasiekti daugiau. Komandoje – puiki atmosfera ir aikštėje, ir už jos ribų.
Antrame A lygos sezone „Jonava“ tarp aštuonių čempionato komandų liko aukščiausioje per istoriją ketvirtoje vietoje. Paskutinėse lemiamose rungtynėse Mindaugo Čepo vadovaujama ekipa lygiosiomis 2:2 sužaidė su Klaipėdos „Atlantu“ ir to užteko istorinės vietos išsaugojimui.