Geoterminių vandenų panaudojimas Vilkaviškyje – realybė ar utopija?

Vilkaviškis

Lietuvos geotermijos asociacijos vadovas Feliksas Zinevičius teigė, kad Vilkaviškio rajonas turi puikias galimybes išnaudoti žemėje glūdinčius turtus. Kirilo ČACHOVSKIO nuotr.

Dangyra ApanavičienėŠaltinis: Etaplius.lt

128939

Daugiau nei prieš du dešimtmečius Vilkaviškyje planuotas įgyvendinti geoterminių vandenų projektas ilgai buvo nugramzdintas užmarštyje. Pastaruoju metu vėl imta garsiau kalbėti apie galimybes išnaudoti mūsų rajono žemės gelmėse glūdinčią energiją.

Domėjosi užsieniečiai

Vos atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje pradėta ieškoti vietinių energijos išteklių. Be visiems labiau įprastų saulės, vėjo ir vandens šaltinių, dar yra ir geoterminė energija, kitaip dar vadinama žemėje glūdinčia šiluma. Jos gausu ir mūsų rajono gelmėse.

Pirmieji žvalgyti Lietuvoje glūdinčius geoterminių vandenų plotus pradėjo danai. Būtent jie ir inicijavo bandomuosius projektus, susijusius su atsinaujinančiais energijos ištekliais. Vienas iš tokių projektų – pastatyta Klaipėdos geoterminė jėgainė. Tiesa, pastaruoju metu šio objekto veikla yra laikinai sustabdyta.

Lietuvoje geoterminių vandenų paieška užsiėmė ne tik danai, bet ir vokiečiai. Šios šalies įmonė „Geothermie Neubrandenburg“ Vilniuje įkūrė savo padalinį ir pagal atliktus tyrimus ėmė rengti priešprojektines studijas. Viena iš jų buvo susijusi ir su Vilkaviškio rajonu. Vokiečiai išsiaiškino, kad mūsų apylinkėse geoterminiai vandenys slūgso maždaug 1200 m gylyje, o jų temperatūra siekia apie 49 laipsnius. Buvo siūloma pastatyti jėgainę ir šiuos vandenis panaudoti rajono butų bei namų šildymui, medicininės terapijos ir kitiems tikslams.

Šią idėją labai palaikė tuometinis rajono meras Jonas Mačys. Besidomėdamas geoterminių vandenų jėgainių statybomis jis lankėsi tuometinėje Jugoslavijoje, Lenkijoje bei Vokietijoje. Su vokiečiais jis net buvo sutaręs dėl dalinio projekto finansavimo.

„Kiek man žinoma, buvo parengti du Vilkaviškio jėgainių projektai. Pagal pirmąjį objektas funkcionuoti turėjo jau 1999-aisiais, o pagal antrąjį – 2002-aisiais. Antrasis projektas buvo didesnės apimties. Kadangi panašiais ištekliais negali pasigirti nei latviai, nei estai, Vilkaviškyje turėjo būti įkurtas vienintelis Baltijos šalyse sveikatos centras, kuriame geoterminiai vandenys būtų pritaikyti balneologijos tikslams. Šių vandenų pagrindą sudaro natrio chloridas, o jų sudėtyje gausu jodo, bromo bei kitų elementų, reikalingų gydyti reumatą, odos, kaulų, kvėpavimo takų bei kitas ligas. Į šį projektą didelę dalį savo širdies įdėjo ne tik meras J. Mačys, bet ir tuometinis Vilkaviškio ligoninės vadovas Romualdas Sveikata“, – pasakojo Lietuvos geotermijos asociacijos vadovas Feliksas Zinevičius.

Bandymas atgaivinti

Vokietijos atstovai itin rimtai domėjosi galimybe Vilkaviškyje pastatyti geoterminių vandenų jėgainę. Į šį projektą jie net investavo 100 tūkst. markių. Buvo paskaičiuota, kad jėgainės statybos turėtų kainuoti apie 11 mln. dolerių, o šie pinigai galėtų atsipirkti per 5–10 metų.

Nepaisant gražių sumanymų, geoterminių vandenų projektas mūsų rajone taip ir nebuvo įgyvendintas. Pasikeitus valdžios atstovams jis ilgam buvo nugramzdintas užmarštin.

Vilkaviškio žemės gelmėse glūdintys geoterminiai vandenys vėl prisiminti 2009 m. vasarį. Tuometinis rajono meras Algirdas Bagušinskas kartu su dar keliais Lietuvos savivaldybių vadovais Briuselyje pasirašė tvarios energijos paktą, kuriuo šalies savivaldybės įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančius veiksnius bei didinti atsinaujinančios energijos panaudojimo galimybes. Pasirašiusieji paktą įsipareigojo parengti darnios energetikos veiksmų planą, kuriame būtų numatyta, kaip bus pasiekti šie tikslai.

„Ieškodami optimalių variantų, sudarėme trišalę sutartį su Anykščių rajono savivaldybe bei vienu Norvegijos regionu. Vykome vieni pas kitus, dalijomės patirtimis. Norvegijoje atsinaujinančios energijos ištekliams skiriamas didžiulis dėmesys. Lankydamiesi pas juos matėme, kaip jie stato vėjo jėgaines, kaip išnaudoja kitus savo resursus. Darnios energetikos veiksmų planą parengėme 2010 m. Numatėme Vilkaviškyje pastatyti 7, 5 megavato galios geoterminę jėgainę, kuri turėjo žymiai sumažinti rajone į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį. Ši jėgainė turėjo kainuoti 6, 3 mln. eurų ir būti pastatyta iki 2017 m. Briuselyje mūsų numatytos priemonės buvo įvertintos labai palankiai, tačiau jų vykdyti niekas taip ir nepradėjo“, – apgailestavo tuometinis rajono mero padėjėjas, kybartietis Algimantas Mackevičius.

Įvairios galimybės

Viltis atgaivinti geoterminių vandenų projekto idėją sužibo 2015 m. Būtent tada Australijoje vyko pasaulinis kongresas, kuriame valstybių vadovai dar sykį paraginti išnaudoti savo žemės gelmėse glūdinčius turtus. Per kongresą priimta rezoliucija įteikta ir tuometinei Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Visgi kaip ir ankstesniais atvejais, taip ir tąsyk viskas taip ir liko tik kalbų lygyje.

Pernai šalies Geotermijos asociacijos iniciatyva panaši konferencija surengta ir Lietuvos Respublikos Seime. Joje F. Zinevičiaus kvietimu dalyvavo ir vienas iš įmonės „Geothermie Neubrandenburg“ vadovų. Būtent šiame renginyje vėl atgaivintos diskusijos dėl geoterminių vandenų jėgainės statybų Vilkaviškyje. Nors ir praėjo ne vienas dešimtmetis, pasirodo, vokiečiai nėra užmiršę kadaise mūsų rajone brandintos idėjos.

Kaip pasakojo toje konferencijoje dalyvavę A. Mackevičius ir F. Zinevičius, Vokietijos atstovai vis dar saugo visus su Vilkaviškio geoterminių vandenų projektu susijusius duomenis ir yra pasiryžę tarpininkauti ne tik jėgainės statybų klausimais, bet ir ieškant jai finansavimo.

Vokiečiai kviečia tęsti bendradarbiavimą. Galimybių gauti finansavimą yra ne viena. Pavyzdžiui, šiuo metu veikia specialus Islandijos fondas, iš kurio finansuojami panašūs projektai. Norint pretenduoti į šias lėšas, reikėtų atnaujinti Vilkaviškio jėgainės priešprojektinę studiją, pritaikant ją dabartiniams poreikiams. Panašiems projektams prioritetus teikia ir Europos Sąjunga. Manau, jog būtų galima gauti ir valstybinį finansavimą“, – svarstė F. Zinevičius.

Puikiai su mūsų rajono geoterminių vandenų situacija susipažinęs A. Mackevičius pabrėžė, kad jei kas nors Lietuvoje imtų gaivinti geoterminių vandenų panaudojimo idėją, reikėtų pradėti būtent nuo Vilkaviškio rajono. Anot jo, pas mus atliktas didžiausias įdirbis. Nors mūsų rajone tyrimų gręžiniai šiuo metu yra uždaryti, tačiau atidarius juos toliau būtų galima naudoti.

Valdžios palaikymas

Apie galimybę išnaudoti geoterminius vandenis rimtai galvoja ir rajono valdžios atstovai. Meras Algirdas Neiberka svarstė, kad šį gelmių turtą būtų galima panaudoti šildymo, medicinos ar net pramogų tikslais.

„Kai neseniai šalies prezidentas Gitanas Nausėda viešėjo Suvalkijoje, aš jo užklausiau, ką jis galvoja apie galimybę Lietuvoje išnaudoti geoterminius vandenis, trumpai papasakojau Vilkaviškio situaciją. Jis atrodė labai susidomėjęs. Prezidentas pasiūlė toliau šią idėją vystyti su jo patarėju Jaroslavu Neverovičiumi. Kaip tik ketinome su juo susitikti ir pateikti konkrečius mūsų rajono duomenis, pristatyti savo sumanymus. Deja, koronavirusas šiek tiek sujaukė šiuos planus. Nepaisant to, mes tikrai toliau dirbsime prie šio klausimo. Būtina išnaudoti visą mūsų krašto potencialą. Norime būti išskirtiniai ir patrauklūs tiek investuotojams, tiek rajono svečiams“, – sakė A. Neiberka.

Išlieka optimistais

A. Mackevičius džiaugėsi rajono vadovų požiūriu į geoterminių vandenų projektą ir vylėsi, kad šis vieną dieną peraugs į konkrečius darbus. Jis pasakojo lankęsis ne vienoje valstybėje ir regėjęs daugybę būdų, kaip ši žemėje glūdinti energija gali būti panaudojama. Anot kybartiečio, geoterminius vandenis galima naudoti ne tik gydymo ar pastatų šildymo tikslais. Jie naudojami ir kitose srityse, tokiose, kaip žuvininkystė, medienos džiovinimas ir kt.

„Tikiu, kad galime rajone pradėti įgyvendinti šį projektą. Svarbiausia – apsispręsti, ko norime ir mažais žingsneliais pradėti veikti. Aišku, tam reikia ir verslininkų prisidėjimo. Jie galėtų pagalvoti, kaip išnaudoti žemėje glūdinčius turtus. Juolab kad geoterminių vandenų gręžiniai yra ne tik Vilkaviškyje, bet ir Kybartuose bei Virbalyje“, – kalbėjo A. Mackevičius.

Jo teigimu, situaciją šiek tiek sunkina tai, kad Lietuvoje vis dar nėra patvirtinta gydymo geoterminiais vandenimis metodika, nors pasaulyje ji plačiai naudojama. Tiesa, F. Zinevičiaus teigimu, tai neturėtų tapti problema. Jis pateikė uostamiesčio pavyzdį. Šio miesto jėgainės išgautas vanduo jau buvo naudojamas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gydymo ir reabilitacijos tikslais.

„Klaipėdiečiai siuntė savo geoterminių vandenų pavyzdžius į Lenkiją, iš kurios gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad jų vanduo nekenkia žmogui ir yra visokeriopai naudingas. Tuo pavyzdžiu galėtų pasekti ir Vilkaviškis. Jūs turite unikalią galimybę, geras sąlygas, tik jų neišnaudojate. Tikiu, kad vieną dieną vilkaviškiečiai galės džiaugtis geoterminio vandens teikiamais privalumais. Tik gaila, kad mūsų šalyje viskas vyksta labai lėtai“, – apmaudo neslėpė F. Zinevičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt