Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Arūnas Bubnys / Julius Kalinskas/BNS
Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS
Kaip nurodo A. Bubnys trečiadienį išplatintame pranešime, Totalitarinių režimų propagavimo draudimo įstatymas centro direktoriui leidžia tik pašalinti įstatymui neatitinkantį objektą, keisti jo dalį arba konstatuoti nesant pagrindo šalinti ar keisti objekto.
„Šiandien situacija tokia, kad nėra šiuos išvardytus reikalavimus atitinkančios komisijos išvados dėl K. Škirpai skirtos atminimo lentos“, – teigiama LGGRTC pranešime.
Desovietizacijos komisija rugsėjį pripažino, kad dėl tarpukario diplomato K. Škirpos asmenybės nėra galimybės priimti išvados, taip pat rekomendavo lentų tokioms asmenybėms neįrengti.
Pasak LGGRTC, pasikonsultavus su teisininkais, ar galimas centro vadovo sprendimas šiuo klausimu, konstatuota, kad įstatymų leidėjas direktoriui nesuteikė teisės be komisijos išvados vertinti viešojo objekto priskyrimo vienai ar kitai kategorijai.
Tuo metu Desovietizacijos komisija turi pateikti „ne bet kokią nuomonę, raginimą ar vertinimą, bet konkrečią išvadą, ar viešasis objektas atitinka arba neatitinka Draudimo propaguoti totalitarinius režimus įstatymą“ ir ar jis turi būti nukeltas arba paliktas.
LGGRTC taip pat pažymi, kad vadovo sprendimo priėmimui būtinas ir pats viešasis objektas, kurį reiktų pašalinti, pakeisti arba palikti. Vilniuje ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato sienos K. Škirpai birželį be leidimo pakabinta atminimo lenta buvo nuimta jos pašalinimą lydint dalies gyventojų pasipriešinimui.
Centro vadovas pranešime atkreipia įstatymų leidėjo dėmesį, kad Draudimo propaguoti totalitarinius režimus įstatymas nėra tobulas.
„Kyla praktinių problemų kaip vėluojančios viešosios diskusijos, uždelsti savivaldybių kreipimaisi dėl konsultacijų, ilgi komisijai pateiktų klausimų nagrinėjimo ar direktoriaus sprendimų įgyvendinimo terminai“, – pažymi A. Bubnys.
Istorikai ir visuomenė K. Škirpos asmenybę vertina nevienareikšmiškai.
LGGRTC išvadoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais K. Škirpos veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas LAF antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors apie nacių planus vykdyti Holokautą, LGGRTC teigimu, nežinojo.