PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Kovo 14 d. 12:23

Generalinė prokuratūra prašo palikti galioti P. Gražuliui paskelbtą nuosprendį

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Ingrida SteniulienėŠaltinis: BNS


261621

Generalinė prokuratūra prašo palikti ankstesnių teismų sprendimus, kuriais parlamentaras Petras Gražulis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už piktnaudžiavimą.

„Nėra pagrindo naikinti priimtus sprendimus“, – per Aukščiausiojo Teismo posėdį antradienį sakė valstybės kaltintojas politiko byloje, Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį išnagrinėjo už piktnaudžiavimą nuteisto Seimo nario Petro Gražulio kasacinį skundą, juo prašoma panaikinti ankstesnius teismų verdiktus ir parlamentarą išteisinti.

Sprendimas šioje byloje bus skelbiamas beveik po mėnesio, balandžio 18 dieną. Jis bus galutinis ir neskundžiamas.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad 64 metų P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam paskirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota daugiau nei 3,3 tūkst. eurų.

Šioje byloje nustatyta, jog P. Gražulis, veikdamas šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, 2015-2017 metais neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.

Nuteistasis į Aukščiausiojo Teismo posėdį neatvyko, jam atstovavęs advokatas Rolandas Tilindis per posėdį pažymėjo, kad yra visi pagrindai – faktinės ir teisinės prielaidos – jo ir kliento paduotam kasaciniam skundui patenkinti bei pripažinti, kad nepadaryta nusikalstama veika.

R. Tilindis sakė, kad baudžiamosios tesės priemonės gali būti naudojamos tik kaip išskirtinės priemonės, jeigu asmens veiksmų negali įvertinti per etikos ar viešųjų bei privačių interesų įstatymo nuostatas.

„Nėra didelės žalos, o jei nėra didelės žalos, tada kitomis priemonėmis sprendžiama – etikos procedūros, viešieji ir privatūs interesai. Žmonės vienmandatėje jį išrinko, Petro nuotykiai rinkėjams įspūdžio nepadarė“, – prieš bylos nagrinėjimo pradžią žurnalistams sakė R. Tilindis.

Kaip skelbta, į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų. Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Per posėdį advokatas pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti, kad listerijos bakterijų nebuvo rasta.

„Listerijos problema buvo dirbtinė, byloje pakankamai duomenų, kad žmonės vertino P. Gražulį ne kaip Seimo narį, nėra taip, kad pasakęs: aš kaip Seimo narys, noriu to ir to. Vadinasi, yra kitas klausimas“, – sakė advokatas.

Pasak jo, kai kurios bylos aplinkybės susijusios su P. Gražulio gyvenimu, nes jį siejo artimi šeiminiai ryšiai su padėjėja.

„Ta pati P. Pachomovaitė trys viename – faktinis šeimos narys, „Judex“ darbuotoja ir Seimo nario padėjėja“, –. sakė P. Gražulio advokatas.

R. Tilindis taip pat atkreipė dėmesį, kad buvęs bendrovės atstovas Rimantas Kičas tvirtino, kad P. Gražulis įmonei neskolingas.

„Žmonės tarpusavyje atsiskaitė, kad neskolingi, civilinių ieškinių nėra, bet P. Gražulis nuteistas“, – stebėjosi advokatas.

Kaip liudytojas pirmos instancijos teisme apklaustas R. Kičas pasakojo, kad Seimo narys skambino ir prašė pervesti įvairias sumas į jo padėjėjos P. Pachomovaitės sąskaitą, bendrovė „Judex“ mokėjo už jo bilietus.

Jis teigė nesidomėjęs, kam reikia prašomų pinigų, o juos pervesdavęs P. Pachomovaitei, „Judex“ dirbusiai komercijos direktore, su kuria P. Gražulis tuo metu gyveno kartu. Įvairios sumos – nuo 100 iki 1000 eurų, iš viso 1800 eurų – būdavo pervedamos P. Gražulio prašymu.

„Byla turi unikalių bruožų – ten kur pasirodo P.Gražulis, kažkoks tai rezonansas kyla. Klausimas, ar jį sukelia neteisėti veiksmai ar pasirinkta politiko elgsena?“ – sakė advokatas R. Tilindis.

Gynėjas teigė, kad jo klientas pasižymi savitu kalbėjimu, o baudžiamajame procese reikia įrodyti, kad konkretūs veiksmai sukėlė konkrečią žalą.

R. Tilindis atkreipė dėmesį, kad kiti P. Gražulio byloje minimi asmenys nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Ar iš tikrųjų jo veiksmai padarė didelę neturtinę žalą?“ – sakė gynėjas.

Tuo metu prokuroras Rolandas Stankevičius sako, kad kasacinis skundas turi būti atmestas.

„Būdamas Seimo nariu, P. Gražulis padarė aiškiai neteisėtus veiksmus, savo Seimo nario mandatą naudojo ne pagal paskirtį“, – sakė prokuroras.

Jo teigimu, P. Gražulis savo veiksmais pažeidė reikalavimą Seimo nariui, kad jis negali gauti jokio kito atlygio, išskyrus už kūrybinę veiklą, tuo metu P. Gražulis iš bendrovės gavo turtinės naudos – buvo apmokamos kelionės lėktuvais, kuras.

Teismuose anksčiau buvo paskelbta, kad „Judex“ ne kartą mokėjo už Seimo nario ir jo palydovų bilietus į Londoną, Kijevą, Stokholmą 2015–2016 metais.

„Jis buvo aukščiausiosios valdžios atstovas, Seimo narys. Savo veiksmais formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimo narius, kūrė nepagrįsto atsiskaitymo sistemą,“ – sakė R. Stankevičius.

Advokato tvirtinimus, kad P. Gražulio veiksmai nepaveikė rinkėjų, jie politiką išrinko į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje, prokuroras įvertino kaip nepagrįstus, nes nuosprendis parlamentarui buvo paskelbtas jau po rinkimų.

„Ne visos visuomenės buvo išrinktas“, – sakė kaltintojas.

Anksčiau teismai P. Gražulio byloje konstatavo, kad jis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Teismai pabrėžė, kad P. Gražulis, būdamas Seimo narys ir veikdamas „Judex“ interesais bei siekdamas iš šios bendrovės gauti turtinės naudos, suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus, nes Seimo nario mandatą naudojo ne savo pareigoms atlikti, o privatiems interesams.

P. Gražulis kovo 5 dieną dalyvavo savivaldos rinkimuose Į Vilniaus miesto merus ir tarybos narius, tačiau išrinktas nebuvo.