Geležinkeliai raštais gąsdina savivaldybes, grasina panaikinti nuostolingus maršrutus regionuose

Šiauliai

Keleiviniai traukiniai. Julius Kalinskas/BNS/Fotobankas.lt

Mindaugas LaurinaitisŠaltinis: Etaplius.LT

249231

Lietuvos geležinkeliai patiria nuostolius veždami keleivius tam tikrais maršrutais regionuose, todėl prašo šių savivaldybių dengti nuostolius iš biudžeto. Priešingu atveju žadama nuostolingus maršrutus panaikinti. Labiausiai tai gali atsiliepti Šiaulių regionui. Raštuose savivaldybėms įvardinamos įspūdingos sumos. Rajonų valdžios prašo dialogo ir sutarimo.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos partnerės Kotrynos Dzikaraitės portalui Etaplius.lt pateiktuose atsakymuose raštu teigiama, kad bendrovė „LTG Link“ rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybes siekdama jose inicijuoti aptarimą dėl viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, t. y. keleivių vežimo traukiniais, subsidijavimo kriterijų, esamų keleivių vežimo rezultatų, galimų sprendimų užtikrinant žaliąjį viešąjį susisiekimą traukiniais šių savivaldybių regionuose bei galimybių pritraukti daugiau keleivių.

„Bendrovė su savivaldybių atstovais atvirai pasidalino informacija apie esamą situaciją ir pakvietė bendram pokalbiui. Šiuo metu organizuojami susitikimai su minėtomis savivaldybėmis. Galimybė savivaldybėms prisidėti prie viešojo susisiekimo finansavimo yra numatyta Geležinkelių transporto kodekse“, – teigiama bendrovės pateiktuose atsakymuose.

„Vykdydama keleivių pervežimo veiklą, bendrovė nuolat bendradarbiauja su suinteresuotomis šalimis siekiant suteikti kokybišką aptarnavimą, todėl savivaldybių atstovus pakvietė apsvarstyti galimus sprendimus, ar ir kaip viešoji susisiekimo geležinkelių transportu paslauga galėtų būti vykdoma toliau, kokia būtų optimali jos apimtis įvertinus konkrečių regionų poreikius, taip pat kaip savivaldybės galėtų prisidėti prie šių maršrutų tęstinumo“, – nurodoma atsakymuose.

Ilgalaikis planas

Pasak geležinkelių įmonės atstovės, savivaldybės pirmiausia kviečiamos į trišalę diskusiją, kurioje dalyvautų savivaldybių, Susisiekimo ministerijos ir „LTG Link“ atstovai. Galimi sprendimai svarstomi, kol kas šiuo metu visi vykdomi maršrutai yra tęsiami, teigia geležinkelių bendrovės atstovė. Tačiau kaip bus artimoje ateityje – neaišku. Dar šiemet planuojama pasirašyti sutartį 2023–2032 m. laikotarpiui.

„Ateityje „LTG Link“ turėtų vykdyti tuos maršrutus, kurie bus įtraukti į viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugų sutartį 2023–2032 metų laikotarpiui. Šią sutartį su Susisiekimo ministerija bendrovė „LTG Link“ tikisi pasirašyti šiemet. Ši sutartis leis užtikrinti visuomenės poreikius – tiek suteikti žmonėms būtiną aplinką tausojantį susisiekimą, tiek nuosekliai planuoti plėtrą ir ilgalaikes investicijas į tvariausią viešojo transporto rūšį – geležinkelius“, – teigiama atsiųstuose atsakymuose.

Neatitinka minimalių reikalavimų

Kaip teigiama geležinkelių bendrovės atsiųstuose atsakymuose, subsidijavimas – įprasta praktika visoje Europoje, kadangi tokia veikla yra nuostolinga. Tačiau dalis paslaugų privalo būti užtikrintos tenkinant visuomenės poreikį, todėl, bendrovės manymu, nuostolingus, bet visuomenei reikalingus maršrutus reikėtų subsidijuoti.

Per pandemiją keleivių srautai ne tik geležinkeliuose buvo smarkiai sumažėję. Pasak įmonės atstovės, dabar keleivių srautai nuosekliai auga, grįžo į priešpandeminį laikotarpį. Vis dėlto dalyje maršrutų keliauja per mažai keleivių, kurių skaičius atitiktų bent minimalų kriterijų pagal kurį subsidijas skirtų Vyriausybė.

„2021 m. pabaigoje įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas aprašas, kuriuo nustatomas viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir (ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos poreikis, t. y. jei maršruto koeficientų balų suma yra mažesnė nei nustatyta ribinė norma, laikoma, kad maršrute nėra poreikio teikti viešąsias paslaugas ir valstybės lėšomis skiriama subsidija bendrovei neturėtų būti skiriama“, – rašoma geležinkelių bendrovės pateiktuose atsakymuose.

Pasigenda dialogo

Vis dėlto savivaldybių atstovai sako, kad pasigenda dialogo tiek su valstybinės įmonės, tiek su centrinės valdžios atstovais. Kaip portalui Etaplius.lt komentavo Šiaulių rajono mero pavaduotojas Česlovas Greičius, pirmasis nuotolinis susitikimas su Lietuvos geležinkeliais ir Šiaulių regiono savivaldybėmis vyko šių metų birželį. Tada kalbėta apie nuostolingus maršrutus ir galimą jų finansavimą iš savivaldybių biudžetų, tačiau tuo susitikimas ir baigėsi. Tada sulaukta rašto su konkrečiomis sumomis.

„Geležinkelių atstovai kalbėjo, kad paskaičiuos mokestį už kilometrą ir prašys kompensuoti atitinkamai kiekvienos savivaldybės, per kurią eina maršrutas. Prašėme pateikti skaičius, kiek konkrečiu maršrutu naudojasi mūsų gyventojai. Tokių skaičių negavome, tik neseniai sulaukėme rašto su prašoma kompensuoti suma. Dabar tiksliai neįvardinsiu, bet kalbame apie kelias dešimtis tūkstančių eurų. Berods, kalbama apie maršrutus Šiauliai-Panevėžys-Rokiškis. Savivaldybių biudžetus riboja įstatymai, fiskalinė drausmė, negalime švaistytis pinigais“, – komentavo Šiaulių rajono mero pavaduotojas.

Pasiteiravus, ar šis valstybinės įmonės prašymas gali būti dėl to, kad įmonė neteko krovinių užsakymų iš Baltarusijos ir kitų sankcionuotų valstybių, pašnekovas teigė girdįs įvairių pasisakymų.

„Visko kalbama, panašu, kad čia stumiama buldozeriu, kad nuostolius padengtų savivaldybės. Bet mes norime žinoti, kiek tai aktualu mūsų gyventojams. Kol kas tokių duomenų nesulaukėme. Jau dengiame nuostolius privežamųjų maršrutų autobusais. Kas bus, jei ateis tarpmiestinių autobusų įmonės ir paprašys padengti nuostolius?

Manau, kad pasaulis modernėja, traukiniu galima greitai pasiekti iš Šiaulių Vilnių, kelyje susitvarkyti darbo reikalus. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti keleivius, bet ne kas padengtų nuostolius“, – komentavo Česlovas Greičius.

Prašo gyvos diskusijos

Radviliškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Simona Kaštelianovienė portalui Etaplius.lt pateikė savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės atsakymus. Juose rašoma, kad tokį Lietuvos geležinkelių kreipimąsi Radviliškio rajono savivaldybės vadovai vertina neigiamai.

Direktorės nuomonė panaši į Šiaulių rajono vadovų – reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti keleivius ir stiprinti regioną, ne dar labiau didinti atskirtį naikinant ir taip menką susisiekimą.

„Šiuo metu itin svarbus regioninės politikos vystymas, todėl manome, kad valstybinė bendrovė „LTG Link“ turi vykdyti valstybės politiką gerindama gyventojų susisiekimą, o ne naikindama maršrutus ir žlugdydama regionus liepiant jiems susimokėti. Sprendžiant opų susisiekimo klausimą, reikėtų ne raštais vieni kitus gąsdinti, o susitikti gyvai, aptarti ir diskutuoti apie problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų“, – rašoma pateiktuose atsakymuose.

Sumos didžiulės

Pasak direktorės, neseniai vyko susitikimas su LR Prezidentu, taip pat dalyvavo ir Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Radviliškio rajono meras kvietė ministrą ir geležinkelių įmonės vadovus aptarti šią problemą.

„Gautame bendrovės rašte Radviliškio rajonas paminėtas net 4 maršrutuose ir paskaičiuota suma už šiuos maršrutus siekė šimtus tūkstančių eurų. Tokia suma rajono biudžetui yra gerokai per didelė. Taip pat keista, kad tokia sąskaita yra pateikiama tik Radviliškio ir Šiaulių rajono savivaldybėms, Šiaulių miesto savivaldybė nepaminėta, nors maršrutas yra aktualus ir Šiaulių miestui“, – teigiama pateiktuose atsakymuose.

Redakcija teiravosi ir Šiaulių miesto savivaldybės atstovų, tačiau jų teigimu, jokio kreipimosi negauta, kol kas nesiimama vertinti situacijos.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistė Jolanta Šiurkuvienė portalui Etaplius.lt perdavė mero Vitalijaus Mitrofanovo trumpą komentarą. Savivaldybės pozicija – savivaldybė turi užtikrinti vietinio susisiekimo klausimus, tuo tarpu valstybės įmonė turi ieškoti savo resursų.

„Vadovaujantis įstatymais, savivaldybė turi teisę ir pareigą kompensuoti vietinio susisiekimo visuomeninio transporto veiklos nuostolius. O „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybės įmonė ir valstybė turi užtikrinti jos veiklą, prireikus iš pelno, gauto už krovinių pervežimą, turi būti dotuojamos keleivių pervežimo išlaidos ir panašiai.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt