Gelbėtojų patarimas: mokėk plaukti ir saugiai elkis vandenyje

Marijampolė

Nemuno upėje gelbėtojai, naudodami narų įrangą, pademonstravo tariamai skęstančiojo gelbėjimo operaciją. Dariaus Pavalkio nuotr.

Gintarė MartinaitienėŠaltinis: Etaplius.lt

40718

Siekiant vasarą išvengti skaudžių nelaimių prie vandens telkinių, Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Civilinės saugos skyriaus iniciatyva buvo organizuoti teoriniai-praktiniai mokymai netoli Nemuno esančių mokyklų mokiniams ir mokytojams. Renginio dalyviai taip pat stebėjo, kaip narai gelbėtojai vykdė gelbėjimo darbus vandenyje, susipažino su naro profesija, mokėsi, kaip suteikti pirmąją pagalbą skendusiam žmogui.

Pirmadienio rytą daugiau kaip 100 moksleivių iš Gelgaudiškio, Kidulių pagrindinių mokyklų, Lekėčių, Kriūkų bei Plokščių mokyklų-daugiafunkcių centrų, Kidulių pagrindinės mokyklos Sudargo Martyno Sederevičiaus pagrindinio ugdymo skyriaus sugužėjo į Gelgaudiškį.

Gelgaudiškio kultūros centre vyko teorinių žinių, kaip elgtis prie vandens, konkursas. Nugalėjo Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro komanda.

Po konkurso vaikai pėsčiomis patraukė į Gelgaudiškio prieplauką. Čia Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I komandos narai gelbėtojai kartu su Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiais parodė tariamai skęstančio žmogaus gelbėjimo operaciją. Gelbėtojai akcentavo, kad prie skęstančiojo reikia plaukti pasiėmus kokį nors daiktą, į kurį įsikibtų nelaimės ištiktas žmogus, – virvę, liemenę, žaidimų kamuolį, plastikinį butelį ir pan., nes skęstantysis griebiasi ir šiaudo, todėl parankinis daiktas yra būtinas, kad tuo šiaudu netaptų pats gelbėtojas.

Renginio dalyviai susipažino su naro gelbėtojo profesija, susėdę į specialią narų valtį galėjo stebėti, kaip matuojamas pavojinga upe dėl srovių ir sūkurių laikomo Nemuno vandens gylis, temperatūra ir pan.

Naro gelbėtojo Jono Rusecko darbo vieta dažniausiai būna kelių ar keliolikos metrų gylyje.

„Darbui vandenyje reikalinga ypač gera sveikata, neužtenka nebijoti nardyti. O dar ir apranga specifinė – kostiumas ir įranga sveria apie 45 kg. Čia jokios romantikos nėra“, – atviravo J. Ruseckas, aiškinęs, kad vienu metu dirba trys narai: vienas vandenyje, kitas jam vadovauja, o trečias virš vandens saugo.

Ant Nemuno kranto Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Edita Zubrickienė moksleivius ir mokytojus supažindino, kaip reikia suteikti pagalbą į krantą ištrauktam skendusiam žmogui.

Mokiniai praktiškai mokėsi gaivinti žmogų.

Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos vyriausiasis specialistas Virgilijus Norkus akcentavo, kad dažniausiai skęsta neblaivūs asmenys. Jis visiems patarė vasarą tiesiog laikytis saugaus elgesio prie vandens taisyklių.

V. Norkus priminė ir skaudžią statistiką: šiais metais Lietuvoje jau nuskendo 54 žmonės, Marijampolės apskrityje – keturi. O 2016 m. nuskendo daugiau žmonių nei žuvo eismo įvykiuose. Jo nuomone, valstybė turėtų skirti daugiau lėšų skendimų prevencijai, o mokymas plaukti turi būti valstybinės svarbos reikalas. Tik taip galima pakeisti tragišką statistiką – kol kas Lietuva liūdnai pirmauja Europoje pagal skęstančiųjų skaičių.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt