Gedimino kalno pietrytiniame šlaite – nauja nuošliauža

Vilnius

BNS/Scanpix nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

203752

Gedimino kalno Vilniuje pietrytiniame šlaite pirmadienį užfiksuota nauja nuošliauža, Lietuvos nacionalinis muziejus sako, kad kalnui grėsmės nėra.

„Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima jau nuo praeitos savaitės, todėl kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis galimoms nuošliaužoms“, – pirmadienį pranešė kalną prižiūrintis muziejus.

Tai yra pirmoji nuošliauža nuo 2017-ųjų metų, BNS patvirtino muziejaus atstovai.

Pasak jų, avarijos likvidavimo darbai jau pradėti, o įvykusi nuošliauža „nekelia grėsmės viso kalno stabilumui“.

Muziejus taip pat informavo, kad nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai rengia stabilizavimo planą, projektuojamos papildomos priemonės šlaitui stabilizavimui ir deformacijos plėtimosi stabdymui. Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį.

Kalną prižiūrinti įstaiga sako, kad situacija nuolat stebima ir jei atsirastų nauji plyšiai, jie nedelsiant būtų stabdomi prevencinėmis priemonėmis.

„Tuo tarpu stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – tokios nuošliaužos daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, bet esmingai neatsiliepia viso kalno stabilumui. Ilgalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių“, – teigiama pranešime.

Pasak muziejaus, kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris pradeda išsikrauti per šlaitus ir taip mirkyti nestabilų supiltinį gruntą.

Tikimasi, kad suveiks taikomos laikinos stabilizavimo priemonės ir pokyčiai kalne neįvyks, tačiau naujų įtrūkiu ir nuošliaužų galimybė neatmetama.

„Kaip ir šiuo atveju, tai neįvyktų netikėtai – apie galimus pokyčius iš anksto įspėtų kalne įdiegta monitoringo sistema ir būtų galima tam pasiruošti“, – tvirtina Nacionalinis muziejus.

Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.

Muziejus teigia, kad imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų jam neleidžia teismuose įstrigęs ginčas su įmone „Hidoreterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus. Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį. 

„Hidroterros“ atstovai laikosi nuomonės, kad paveldosaugos objekte reikia tik tvarkybos leidimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir kitos institucijos tvirtina, jog daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.

Įmonės subrangovai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas pernai spalį įspėjo apie galimas grėsmes dėl nuošliaužų formavimosi ne tik pietrytiniame šlaite, bet ir kitose kalno dalyse.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt