Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
Darbų imtasi nuolatinės šlaitų stebėsenos metu užfiksavus nedidelį grunto įtrūkimą, kuris atsirado dėl rudenį vyravusių lietingų orų. Juos atliks įmonė „Rekreacinė statyba“.
Ties grunto įtrūkio vieta bus įrengtas drenažas, kuris besikaupiantį vandenį nuves į šlaito papėdę, o pats šlaitas bus stabilizuotas sukalant metalinius strypus ir paklojant geotinklą. Analogiškos laikinosios šlaitų stabilizavimo priemonės buvo naudojamos ir kitose kalno vietose.
„Jų veiksmingumą įrodo tai, kad vietose, kur jos buvo pritaikytos, nuošliaužų grėsmė nėra fiksuojama jau ilgą laiką“, – rašoma pranešime.
Darbai vykdomi pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį, kuri, anot muziejaus, leidžia nedelsiant reaguoti į bet kokius Gedimino kalne vykstančius pokyčius.
Apie juos iš anksto įspėja kalne įdiegta ir visą parą veikianti stebėjimo sistema. Visuose kalno šlaituose įrengti davikliai fiksuoja grunto pokyčius milimetrų tikslumu.
Muziejus nurodo, kad ilgalaikis lietus padidino vandens lygį kalno viduje, tačiau patys šlaitai, išskyrus stabilizuojamą vietą, yra sąlyginai stabilūs.
Įstaiga pabrėžia, kad kalno būklė išlieka priklausoma nuo orų sąlygų, o ilgalaikis viso kalno stabilumas bus užtikrintas tik pradėjus įgyvendinti rangos darbus pagal galutinio sutvarkymo projektą.
Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko praėjusių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.