Gausus obuolių derlius numušė supirkimo kainą

Karšta ir sausa vasara obuolių derlių paankstino trimis savaitėmis. Obuolių šiemet užderėjo tiek, kad sulčių spaudyklose jau susidaro laukiančiųjų eilės, nes supirkėjai dėl jų gausos už kilogramą tesiūlo 3-4 euro centus – du tris kartus mažiau nei pernai, tad sodus turintys gyventojai geriau apsirūpina atsargomis žiemai, nei pusvelčiui parduoda.

Spaudyklose darbo per akis

Ankstyvą obuolių derlių gyventojai į sulčių spaudyklas ir supirkimo punktus gabena jau visą mėnesį, o paskutinę savaitę atvežami kiekiai smarkiai išaugę. Prie dviejų sulčių spaudyklų Jurbarko mieste šią savaitę nuolat stoviniuoja automobiliai, iš kurių jurbarkiečiai krauna ir palieka atvežtus maišus su obuoliais, kriaušėmis ir kitomis sodo gėrybėmis.

Sulčių spaudykloje „Linksmasis obuoliukas“ pastebima, kad mėgstamiausias jurbarkiečių derinys – obuoliai su kriaušėmis. Taip pat obuolius kai kurie prašo spausti kartu su morkomis ar paskaninti moliūgais. Žmonės čia pat vietoje diskutuoja, dalijasi patirtimi, kokių obuolių sultys ar deriniai skaniausi, lygina iš tiek pat obuolių maišų išspaustų sulčių kiekį, aiškinasi priežastis.

Sulčių spaudykloje „Mūsų laiko“ sutikti jurbarkiečiai skaičiavo į bagažines rikiuojamas penkių litrų talpos pakuotes. Vienam jų iš 7 atvežtų maišų gavosi 25-ios, kitam – 30 pakuočių sulčių. Sulčių spaudyklos administratorius Mantas sako, kad tokius skirtumus lemia obuolių veislės, ar vaisiai skinti, ar rinkti nuo žemės, ar vien tik obuoliai, ar mišinys.

„Vidutiniškai iš maišo obuolių gaunami 4 pakai sulčių, bet dar maišas maišui nelygu“, – sako Mantas. Jo pastebėjimu, šiais metais obuolių sezonas prasidėjo keliomis savaitėmis anksčiau. O ar tas sezonas tęsis, kaip įprasta iki lapkričio, ar baigsis anksčiau, spalį, sunku pasakyti. Spaudyklos darbuotojai dirba tiek, kiek reikia – jeigu yra žaliavos, kad ir per naktį. Toks verslas yra sezoninis, arba tu dirbi, arba kitas dirbs“, – juokiasi Mantas, sakydamas, kad esant reikalui, įtraukiama suformuojama ir antra pamaina, tad darbas čia nestovi vietoje. Klientams patogu, nes palikę obuolius spaudykloje, jie važiuoja namo ir laukia SMS žinutės, kad darbas atliktas. „Obuolius atvežėme per pietus, apie 13 val., o apie 18 val. sulaukėme žinutės, jog jau galime pasiimti“, – pasakoja sulčių pasiimti atvykusi jurbarkiečių šeima.

Šiemet Jurbarke atsirado ir dar viena moderni sulčių spaudykla, priklausanti Nerijaus Blažio uogininkystės ūkiui. Ši spaudykla mobili, tačiau šį sezoną ji teikia stacionarias paslaugas, nes darbo per akis tiek su klientų atvežamais vaisiais ir uogomis, tiek su išaugintais savame ūkyje. Nerijaus spaudykloje didžiausią paklausą turi saldinių obuolių arba veislės „Auksis“ ir juodųjų serbentų sulčių mišinys. „Šitas derinys daugeliui patinka. Džiaugiamės, kad gerai užderėjo ne tik obuoliai, bet ir kiti vaisiai, uogos. Šią savaitę dirbame visu pajėgumu, daugiausiai spaudžiame savo ūkio sultis“, – pasakoja Nerijus, atviraudamas, kad įsibėgėjus sezonui, po kokio mėnesio, įkurs elektroninę parduotuvę, kurioje bus galima užsisakyti įvairių sulčių ir kitos produkcijos.

Abiejose sulčių spaudyklose 5 litrai išspaustų sulčių (iš atsivežtos žaliavos) kainuoja 2,30 Eur. Skiriasi tik pakuočių kaina – vienur 30, kitur 40 euro centų.

Palikti ar parduoti?

Dėl gausiai užderėjusių obuolių kainos nusirito žemyn. Jei pernai už kilogramą krituolių supirkėjai mokėjo iki 10–12 euro centų, tai šį sezoną tesiūlo 3–4. „Atvykstame į vietą du tris kartus per savaitę, važiuojame po rajoną, kilogramas – 4 euro centai“, – pasakoja viename skelbime rastu numeriu atsiliepęs pašnekovas. Paklausus, kodėl tiek mažai moka, gauname atsakymą, kad „tiek visi moka“. Pasirodo ne visi. Šakių rajone susisiekę su dar vienais supirkėjais, sužinome, kad daugiau 3 euro centų neduos. O jeigu į Jurbarką važiuotų, tai tik porą tonų vienu kartu paimti.

„Šiemet obuolių daug ant visų obelų. Ir rudeniniai, ir žieminiai. Ir pas visus kaimynus sodai pilni“, – pasakoja Purienų gatvėje gyvenantys Povilas ir Gediminas. Jie iš obuolių spaudžia sultis, taip pat namuose džiovina. Parduoti už tokią juokingai mažą kainą, jų manymu, tikrai neapsimoka. Kiek teko išgirsti iš supirkėjų, šie sudaro visas sąlygas, kad tik atrodytų „patrauklesni“ prieš tokią kainą. Ir laiką derina, ir maišus duoda, kad klientams nereikėtų savų panaudoti, tačiau entuziazmo daugiau tik iš vyresnio amžiaus kaimo žmonių, kuriems reikia iš kažko pragyventi.

Klausučiuose gyvenantis ilgametis sodininkas Petras Steponavičius patvirtina, kad šie metai tikrai dosnūs. Tik obuoliai dėl sausros kiek smulkesni. „Obuolių metai. Gal ne tokie, kaip pamenu, buvo apie 1976 metus, kai tuometinis Mičiurino tarybinis ūkis pririnko 5000 tonų, bet vis tiek labai geri“, – sako P. Steponavičius, atviraudamas, kad sodininkystės verslo jam tenka atsisakyti dėl garbaus amžiaus ir sveikatos. Šiemet pirmi metai, kaip jis nusimetė sodininkystės naštą – išnuomojo 8,5 ha sodų, pasilikdamas tik mažą dalį turėtų obelų. Šios apkibusios obuoliais, kuriuos sodininkas per daug nevargdamas parduos Klausučių obuolių perdirbimo cechui. Pastarojo pirmininkas kol kas neatskleidžia, kiek mokės už obuolius.

Sodininkas sako, kad iki galo dar nesusitarta, bet tikisi, kad daugiau nei tris keturis euro centus. Už tiek jis geriau paliktų krituolius pūti ir tręšti sodą. Paklaustas, ar nesigaili išnuomojęs savo sodus tada, kai obuolių derlius toks gausus, Petras juokiasi: „Į pasą pasižiūriu, tada ir praeina noras sodininkauti, netoli jau 70-ies esu.“

Sodininkas jau seniai pamatęs, kad norint pasiekti gerų pardavimo rezultatų, reikia daug investuoti, keisti obelų veisles, žiūrėti perspektyviai ir koja kojon žengti su laiku. Kitaip atsiliks mūsiškiai su lietuviškais obuoliais nuo Europos rinkos ir nieko nepasieks.

Pasaulio obuolių ir kriaušių asociacijos duomenimis, šiemet Lenkijoje prognozuojamas 4,48 mln. t obuolių derlius, 56% didesnis už praėjusių metų, tuo tarpu mūsų šalyje prognozuojama 54 000 t – 12% didesnis nei praėjusiais metais.