Garsina Lietuvą, ginkluoti strėlytėmis

Šiauliai

Dešinėje – Lietuvos smiginio sporto federacijos prezidentas Donatas Matijoška. Kairėje – klubo „Auksinė strėlė“ prezidentas Osvaldas Kšanys. Per vidurį – Lietuvą garsinantis sportininkas Darius Labanauskas. (Au­to­rės nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

68363

Praėjusį savaitgalį Šiauliai tapo Lietuvos smiginio sostine. Čia vyko „LT masters 2019“ turnyras ir atviras Žemaičių pentatlono čempionatas. Abejose varžybose pergales skynė į Šiaulius atvykęs smiginio profesionalas Darius Labanauskas. Dėl jo pasiekimų Lietuvoje vis daugiau žinoma ir kalbama apie smiginį, o pasaulis vis dažniau išgirsta mūsų šalies vardą.

Šlovė užklupo netikėtai

D. Labanauskas Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje sumirgėjo praėjusių metų gruodį, kai Londone vykusiame pasaulio smiginio čempionate nukovė penkiskart planetos čempioną olandą Raymondą van Barneveldą.

Tarptautinėse varžybose lietuvis žaidžia šešerius metus ir per šį laikotarpį buvo du kartus užkopęs į Pasaulio smiginio federacijos reitingo viršūnę. Joje nuo aštuntojo dešimtmečio karaliauja anglai ir olandai – pozicijas šių šalių sportininkai užleido vos tris kartus. Vieną kartą – belgui, du kartus – D. Labanauskui.

Nepaisant to, mūsų sportininko vardą labiausiai išgarsino praėjusių metų akistata su R. van Barneveldu Smiginio profesionalų korporacijos (PDC) planetos čempionate. „Po žaidimo iki lauko durų ėjau dvi valandas, nes mane kalbino, rodos, šešios televizijos, BBC radijas ir t. t. Pasaulio čempionate dalyvavau penktą kartą, bet, matyt, ta kova labai pritraukė dėmesį. Po pergalės olandai man rašė žinutes, kad sukūriau dienos naujieną“, – šypteli D. Labanauskas.

amzius.JPG

Prieš metimą – žalia akyse

Žinutės iš Olandijos nenustebino smiginio profesionalo, mat čia šis sportas itin populiarus. D. Labanauskas pasakoja, kad jeigu olandai turi galimybę rinktis – stebėti futbolo ar smiginio varžybas, renkasi pastarąjį variantą.

Anglijoje, kuri laikoma smiginio tėvyne, taip pat gausu šios sporto šakos entuziastų bei gerbėjų. Varžybų bilietai brangūs ir akimirksniu išperkami, o sportininkų dvikovas žiūrovai stebi su tokiu pačiu užsidegimu, kaip lietuviai žiūrėtų lemiamas krepšinio rungtynes. „Kai žaidžiau su R. van Barneveldu, triukšmas buvo neeilinis, einantis kiaurai. Supratau, kodėl kiti žaidėjai, atlikę gerą metimą, išsirėkia. Publika tave įtraukia taip, kad norisi iškrauti įtampą“, – pasakoja D. Labanauskas.

Sportininkas prisipažįsta, kad kadaise prieš metimą parausdavo veidas, o akyse pasidarydavo žalia. Visa tai dėl sukilusio adrenalino. Kadangi smiginį žaidžia 16 metų, išmoko suvaldyti emocijas. „Kaip aš sakau, jeigu lengvai laimi žaidimą, vadinasi, treniruoji ranką. O kai žaidi su stipriu priešininku arba būna lygiosios, treniruoji galvą. Sėkmę šiame sporte 30 proc. lemia įgūdžiai, 70 proc. – psichologija“, – įsitikinęs D. Labanauskas.

Anot jo, smiginio profesionalams ne mažiau svarbi kantrybė. „Jos reikia besitreniruojant, nes smiginis – gana monotoniškas sportas. Be to, būna, kad atvyksti į turą, pirmajame rate pralaimi ir viskas – važiuoji namo. Turi turėti kantrybės nemesti, tęsti, tobulėti“, – sako D. Labanauskas ir priduria, kad kantrybės jį veikiausiai išmokė pirmoji profesija. Kaune gyvenantis sportininkas kadaise žiedė keramikos gaminius.

Šiauliuose vykusiame „LT masters 2019“ turnyre D. Labanauskas užėmė pirmąją vietą. Moterų grupėje nugalėtoja tapo Kornelija Lušaitė. D. Labanauskas taip pat pelnė Žemaičių pentatlono čempiono titulą.

Ateinančius dvejus metus Lietuvą garsinantį sportininką dažniau matysime ne gimtojoje šalyje, o užsienyje vyksiančiose varžybose. Sausio pradžioje jis laimėjo PDC licenciją, kuri atvers kelius į itin aukšto lygio tarptautines kovas. Beje, D. Labanauskas yra pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvis, kuriam pavyko pasiekti tokių aukštumų šioje sporto šakoje.

Federacija plečia geografines ribas

D. Labanausko pergalėmis džiaugiasi mūsų šalies smiginio bendruomenė. Lietuvos smiginio sporto federacijos prezidentas Donatas Matijoška sako, kad jo vadovaujama organizacija gyvena pakiliomis nuotaikomis. „Matome, kaip po Dariaus starto šių metų pasaulio čempionate plečiasi mūsų geografija. Auga susidomėjimas, žmonės rašo žinutes, skambina ir klausia, kur gali žaisti, atsiranda entuziastų, kurie nori įkurti klubų tuose miestuose, kuriuose jų nėra. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 12 klubų. Mūsų tikslas – turėti bent po vieną klubą regionuose, didmiesčiuose – daugiau“, – sako jis.

D. Matijoška skaičiuoja, kad praėjusiais metais šalyje buvo 193 licencijuoti sportininkai. Federacijos prezidentas tikisi, kad jų skaičius pamažu augs. „Mažosios sporto šakos atsigauna ir populiarėja. Juo labiau kad smiginis yra visiems lengvai prieinamas, nereikia didelių išlaidų, norint jį žaisti: užtenka taikinio, strėlyčių ir apšvietimo“, – vardija jis.

Smiginis, kojinis...

Šiaulių smiginio klubo „Auksinė strėlė“ prezidentas Osvaldas Kšanys mano, kad prie smiginio populiarinimo turėtų prisidėti valstybė. „Lietuvoje „dartsų“ (angl. dart – „strėlė“, – aut. past.) ateitį matyčiau gerą, jeigu valstybė nors truputėlį pakeistų požiūrį į neolimpines sporto šakas. Kad būtų galima gauti bent minimalų finansavimą. Kitas dalykas – mūsų žmonės visur siekia įžvelgti naudą: kas man iš to, jeigu ateisiu žaisti? O juk tai yra laisvalaikis, mūsų klube – netgi nemokamas, bet žmonėms to per mažai. Kai pasikeis mąstymas, tuomet ir atsiras daugiau sportininkų. O pramogai „dartsus“ Lietuvoje žaidžia nemažai žmonių. Kad ir baruose – juk būtent čia gimė ši sporto šaka“, – pasakoja jis.

Tai, kad smiginis neretai asocijuojamas su baro aplinka ir ten vykstančiomis linksmybėmis, O. Kšanio nepiktina. „Man labiau užkliuvo žinia, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija „dartsus“ pavadino smiginiu. Tas pats, kas futbolą pavadinti kojiniu... Aišku, tenka susitaikyti su daugumos nuomone, bet Šiauliuose mes vis dar žaidžiame „dartsus“, o ne smiginį“, – sako jis.

Nori būti matomi

O. Kšanys pasakoja, kad Šiauliai ir smiginis turi daug bendro. 1996 m. čia vyko pirmasis oficialus Lietuvos smiginio čempionatas – nuo šios datos skaičiuojama smiginio pradžia mūsų šalyje.

Pirmasis oficialus smiginio klubas „Harmonija“ buvo įregistruotas Klaipėdoje. Tiesa, klubas veiklos nebevykdo, teturi vieną narį, tad 23 metų gimtadienį šįmet švęsianti „Auksinė strėlė“ yra seniausias veikiantis smiginio klubas Lietuvoje. Jo nariai – Gintaras Nagevičius, Sigitas Vasylius ir pats O. Kšanys – yra žaidę Lietuvos smiginio vyrų rinktinėje Europos, pasaulio čempionatuose.

O. Kšanys sako, kad klubo gretos dėl šiauliečių emigracijos į kitus miestus bei šalis šiek tiek praretėjo. „Stengiamės vilioti naujų narių ir iki šiol turėjome tam labai tinkamas patalpas (klubas „Auksinė strėlė“ įsikūręs „Tilžės“ prekybos centre“, – aut. past.). Žmonės, eidami pro šalį, pamatydavo, kuo užsiimame. Deja, dabar gali tekti išsikraustyti“, – apgailestauja klubo prezidentas.

Pagalbos dėl naujų patalpų, kuriose klubo nariai būtų matomi, jis ketina kreiptis į Savivaldybę. Nors šioji didelio susidomėjimo smiginiu iki šiol nerodė.

„Per visus klubo veiklos metus iš Savivaldybės esame gavę porą šimtų litų. Galbūt trūksta aktyvumo ir iš mūsų pusės. Tačiau tam, kad eitume ir prašytume, rašytume projektus, reikia turėti daug laisvo laiko. Esame dirbantys, todėl visą laisvalaikį norisi skirti žaidimui. Man „dartsai“, visų pirma, yra džiaugsmas ir atsipalaidavimas“, – sako O. Kšanys, smiginį žaidžiantis daugiau nei 20 metų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt