Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Wirestock nuotr.
EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Sodininkystės mokslininkai, kurie ėmėsi tirti pastarųjų savaičių karščio bangos padarinius, pripažino, kad tradiciniuose britų soduose aptinkamas gležnas gėles, tokias kaip rožės ir aguonos, ateityje teks pakeisti karščiui atspariais augalais, tokiais kaip šalavijas ir jurginai.
Pabrėžiama, kad Jungtinės Karalystės gyventojai pradėjo pastebėti, jog jiems įprasti vazoniniai augalai ir vertingos sodo gėlės nuvysta per rekordinę karščio bangą, kuri praeitą savaitę siekė 40,3 laipsnio šilumos. O dėl klimato krizės tokių temperatūrų greičiausiai pasitaikys dažniau.
Tai reiškia, kad žmonės turės pradėti galvoti, ką ir kada sodinti savo soduose, ir visai gali būti, kad tradicinio britiško sodo nebeliks, sako sodininkai.
Šiuo atžvilgiu Karališkoji sodininkystės draugija paragino augalų mylėtojus pranešti, kurie augalai nuo karščio nukentėjo labiausiai, pagrindžiant informaciją nuotrauka, kuri padėtų jiems rekomenduoti, kokius augalus ateityje auginti.
Kartu sodininkai pastebi, kad tradiciniams sodams įtakos turi ne tik karštis, bet ir dažnesni temperatūros svyravimai, tarp jų ir vadinamasis netikras ruduo, lydimas smarkių liūčių ir žemesnės temperatūros, kol vėl atšils, kuris „supainioja augalus“. Tai reiškia, kad sodininkai turės pasirinkti augalus, kurie gali atlaikyti ir sausrą, ir šaltesnes, drėgnesnes sąlygas.
Rekordinė karščio banga Europoje liepos viduryje sukėlė didelio masto miškų gaisrų ir daugelyje šalių žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių.
Parengta pagal Unian.net