Gandas apie neprižiūrimų kapų atėmimą gerokai perdėtas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sako, kad Vyriausybė sugriežtino kapų priežiūros taisykles ne tam, kad jie būtų atimami, o todėl, kad būtų prižiūrimi: kad būtų surasti prižiūrėtojai ir paprašyta jų atlikti savo įsipareigojimą. Baimintis, kad savo artimojo kape gali rasti palaidotą kitą asmenį, nėra pagrindo, nes į seną kapavietę, nepriklausomai nuo to, ar ji prižiūrima, ar ne, laidoti antrą kartą galima tik tada, kai nuo palaidojimo dienos praeina 50 metų.

Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi sunerimusi moteris, nes nugirdusi, esą būsią atimami iš žmonių neprižiūrimi kapai ir juose laidojami kiti mirusieji. Ta žinia ją kankina jau kurį laiką. Moteris bijo prarasti savo senelių kapą, esantį kitame Lietuvos gale. Jai reikia nemažai laiko išsiaiškinti, ar senelių kapą prižiūri kas nors iš giminių. Gal nieko nebelikę, gal visi išmirę, gal po ilgesnio laiko atvykusi aplankyti savo kapo ras toje vietoje palaidotą kitą žmogų.

Tvarką sugriežtino Vyriausybė

Vyriausybės nutarimas, sugriežtinęs kapaviečių priežiūros tvarką, kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimai įsigaliojo nuo 2017 metų kovo 1 d. Tada buvo pakeista ir leidimų laidoti neprižiūrimose kapavietės tvarka. Šiuo metu jau yra tikslesni apibrėžimai, kas yra neprižiūrima kapavietė, kokiu būdu ji gali atitekti kitiems žmonėms. Pasak uostamiesčio Savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos Zinos Stankienės, daugiau jokių naujovių pastaruoju metu neįvyko.

Pagal naują tvarką kapavietė laikoma netvarkoma, kai ja niekas nesirūpina mažiausiai dvejus metus.

Anksčiau sprendimą, ar kapavietė neprižiūrima. priimdavo vienas savivaldybės paskirtas asmuo, dabar savivaldybė turi sudaryti specialią komisija. Pasak L. Dūdos, Klaipėdos savivaldybė tokią nuolatinę komisiją jau seniai sudarė ir ji jau dirba.

Patvirtinta nauja tvarka

Kiek Klaipėdos Lėbartų ir Joniškės kapinėse yra neprižiūrimų kapaviečių, Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Z. Stankienė pasakyti tiksliai negalėjo, nes šiuo metu tokios kapavietės dar tebėra identifikuojamos ir skaičiuojamos. Pasak jos, tokių kapų skaičius nėra pastovus, jis šiek tiek kintantis. Paprastai neprižiūrimų kapų būna 10-15 proc. Tokia statistika visose Lietuvos kapinėse. Deja, netvarkomų kapų, ir net metų metais, yra ir Klaipėdos kapinėse.

Z. Stankienė supažindino su patvirtinta nauja laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarka.

Jeigu kapavietė netvarkoma visus metus, pirmiausia asmuo, atsakingas už jos priežiūrą, turi būti įspėtas, kad kapavietę būtina sutvarkyti, kad priešingu atveju jos priežiūra gali būti perduoda kitiems asmenims.

Jeigu situacija nepasikeičia, tokių kapaviečių stebėseną perima Savivaldybės komisija, kuri porą metų kartą per tris mėnesius apžiūri tokias kapavietes. Jeigu per tuos dvejus metus jos netvarkomos, tada būna pripažįstamos neprižiūrimomis. Pasak Z. Stankienės, apie tai paskelbiama viešai ir tada jau galimą kapavietės priežiūrą perrašyti kitiems asmenims, jeigu jie to pageidauja.

Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos teigimu, tokioje kapavietėje galima laidoti Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. praėjus 25 metams po to, kai baigiasi kapo ramybės laikotarpis. Kapo ramybės laikotarpį nustato kapinių prižiūrėtojas, atsižvelgdamas į daugelį dalykų, bet laikotarpis negali būti trumpesnis nei 25 metai.

Praktiškai, jeigu nuo palaidojimo nepraėję 50 metų, leidimo laidoti toje kapavietėje išduoti negalima. „Versti į tokią kapavietę laidoti savo artimąjį mes negalime ne tik moraliniu atžvilgiu, bet netgi neturi jokių svertų. Tai turi būti laisvas žmonių pasirinkimas. Ir tos naujos tvarkos buvo galima apsiimti prižiūrėti netvarkomas kapavietes, bet norinčiųjų buvo labai nedaug“, - sakė ji.

Procesas pradėtas Joniškės kapinėse

Kiekvienais metais kapavietės apžiūrimos ir po truputį identifikuojami neprižiūrimi kapai. Kapinių priežiūros skyriaus vedėja. Z. Stankienės teigimu, Joniškės kapinėse neprižiūrimų kapaviečių identifikavimo procesas jau pradėtas. Jis vykdomas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką ir Lietuvos teisės aktus. Klaipėdos savivaldybės interneto svetainės kapinių skiltyje jau visus metus skelbiamos galimai netvarkomos kapavietės.

„Tvarkingos kapavietės tikrai nebus liečiamos. Pirmiausia žiūrėsime į kapavietes, kuriose nėra arba yra išgriuvę paminklai, nėra ženklų, kapai apžėlęs krūmais ar panašiai“, - sakė Z. Stankienė.

Lėbartų kapinėse procesas dar nepradėtas, tačiau situacija stebima nuolatos. Pasak Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos, anksčiau tvarka buvo paprastesnė. Žmonės matydami netvarkomą kapavietę galėdavo ir patys inicijuoti jos pripažinimą neprižiūrima ir patys imtis prižiūrėti.

Dabar sąlygos griežtesnės ir reglamentuotos - spendžia kelių žmonių komisija. Joje yra ir Paveldosaugos, ir Viešosios tvarkos skyrių atstovų.

Korupcijai nėra vietos

Žmonės kalbėjo, esą tokiais kapinių priežiūros tvarkos pakeitimais norima užkirsti kelią galimai korupcijai skirstant apleistas kapavietes. Z. Stankienė nelabai įsivaizduoja, kaip šioje srityje ta korupcija galėtų atsirasti.

„Ir anksčiau niekada nebuvo vengiama viešumo. Jeigu žmonės norėdavo prižiūrėti kokią nors netvarkomą kapavietę, jie apie tai privalėdavo paskelbti viešai kelis kartus spaudoje. Jeigu per metus laiko niekas neatsišaukdavo, tik tada būdavo priimamas sprendimas. „Mes nesame turėję nė vieno konflikto“, - sakė Kapinių priežiūros skyriaus vedėja.

L. Dūda sako, kad į jį žmonės su kokiais nors skundais dėl kapinių reikalų nesikreipia. Anksčiau skųsdavosi, kas kažkas kapo kaimynystėje prieš 15 metų pasodino medį, o jis užaugo labai didelis ir pradėjo trukdyti. „Mes tokius medžius šalindavome, ir viskas. O dėl neprižiūrimų kapų vedama apskaita, yra sudaryta komisija. Kapinių priežiūros skyrius pateiks duomenis jai, komisija išanalizuos situaciją, įvertins ir priims atitinkamus sprendimus. Viskas daroma civilizuotai nenorint nieko nuskriausti. Apleistas kapavietes identifikuojame dėl tvarkos. Yra Vyriausybės, Seimo patvirtinti reikalavimai. Klaipėda neturi teisės sugalvoti savo įstatymų„, - sakė L. Dūda.

Pasak L. Dūdos, kai bus pateikta neprižiūrimų kapų apskaita, tuos kapus, kuriuos prižiūrėti neatsiras norinčiųjų, o juose antrą kartą nebus galima laidoti, nebus praėję tie 50 metų, prižiūrės Savivaldybė, kad neužželtų. Tačiau toks kapas jau turės neprižiūrimo kapo statusą ir, kai tik bus galima jame jau galės būti laidojamas kitas mirusysis.

Jeigu priežiūra ir bus paskirta naujam asmeniui, laidoti toje vietoje bus galima tik tada, kai sueis nustatyti terminai“, - pridūrė Z. Stankienė.

Skaitmenizavimas artėja į pabaigą

L. Dūdos teigimu, surasti neprižiūrimų kapų prižiūrėtojus padės ir darbą palengvins kapinių skaitmeninimas. Beje, uostamiestyje kapinės jau baigiamos skaitmenizuoti, tad netrukus žmonės galės gauti visą informaciją apie kapus, ir apie neprižiūrimus taip pat.

Joniškės kapinių skaitmenizacija jau baigta. Pasak departamento direktoriaus, jose jau kiekvienas kupstelis įtrauktas į apskaitą. „Internete bus galima matyti nuotraukas, kaip kapas atrodo, sužinoti, kas konkrečioje vietoje yra palaidotas, kada, kas yra atsakingas už tą kapavietę ir pan. Nebereikės žmonėms atvykti iš kitų miestų ir klaidžioti po kapines. Žmogus net sėdėdamas namie galės pasižiūrėti kaip atrodo jį dominantis kapas, t. y. jis matys, kaip Klaipėdos kapinėse jis atrodė praėjusį rudenį, kai buvo fotografuojamas. Visa tai daroma ir kitose Savivaldybėse, tad dabar gauti informaciją apie kapus tikrai bus paprasčiau“, - pasakojo L. Dūda.

Z. Stankienės teigimu, Savivaldybė nupirko skaitmeninimo paslaugą. Viena iš funkcijų - galimai netvarkomų kapaviečių pažymėjimas. „Mes susiduriame su situacija, kad žmonės, kurie kapinėse ne taip dažnai lankosi, pamiršta ir neranda norimo kapo. Labai didelė tokios paslaugos paklausa“, - sakė ji.

Joniškės kapinių programa jau testuojamą, norint įsitikinti, kad nebūtų klaidų. Apie Joniškės kapinių skaitmenizavimą visuomenei bus paskelbta jau šiemet. Ir Lėbartų kapinių programa Savivaldybei turėtų būti perduota dar šiemet. Tada ir ji bus testuojama.

„Netrukus artimieji galės susirasti norimą kapavietę elektroninėje erdvėje. Kol kas informacijos, ar kapas prižiūrimas ar ne, dar nerasite. Pirmiausia kapavietė turi būti pripažinta neprižiūrima, tik tada tai bus pažymėta“, - sakė Kapinių priežiūros skyriaus vedėja.

Reikia naujų kapinių

Jau seniai kalbama, kad Klaipėdai reikia naujų kapinių. L. Dūdos teigimu, šiuo metu parengta studija, išanalizavusi, kur tokios kapinės galėtų atsirasti. Klaipėdos rajone yra parinktos trys potencialios kapinių vietos, trys sklypai, kurių kiekvienas yra apie 40 ha.

„Mes paprašėme Klaipėdos rajono tarybos, kad tikslindama savo bendrąjį planą įrašytų kitokią žemės paskirtį, ne tik žemės ūkio veiklai. Tada Klaipėdos miestas galėtų skelbti tos žemės pirkimo konkursą, nes visa žemė jau privatizuota, laisvos valdiškos žemės, kurią būtų galima panaudoti kapinėms, nebėra likę. Nebent kokia pelkė yra likusi, bet joje kapinių neįrengsi. Mes mąstome ir apie tai, kad verslininkai galėtų imtis privačios iniciatyvos įrengti kapines. Miestas tuo pasinaudotų„, - kalbėjo Miesto ūkio departamento direktorius ir pridūrė, kad tikisi teigiamo Klaipėdos rajono tarybos požiūrio į tokį prašymą ir iš trijų pasiūlytų vietų iš pradžių pritartų bent kuriai nors vienai.

Naujų kapinių Klaipėdai prireiks praėjus penkeriems metams nuo 2018-ųjų. Tačiau tam ruošiamasi iš anksto, Klaipėdos savivaldybė šiuo klausimu jau dirba kelerius metus. „Negalima žaisti tokiais dalykais. Gal ir anksčiau naujų prireiks, o ne po 5 metų„, - sakė L. Dūda.

Kolumbariumų dar užtenka

L. Dūdos teigimu, uostamiesčiui kolumbariumų kol kas netrūksta. Jų pageidavo gal tik 5 proc. mirusiųjų artimųjų, tačiau dabar tas procentas jau didėja.

Pasak Z. Stankienės, Lėbartų kapinėse 168 vietų kolumbariumas, kurį 2007 metais Savivaldybės išnuomotoje aikštelėje įrengė verslininkai, jau pilnas. Be abejo, jie ima vienkartinį mokestį už vietą. Kitas kolumbariumas pradėtas statyti 2014 metais. Jau du trečdaliai jo yra įrengta, tačiau jau daug yra užimtų vietų. yra užimtų. Pasak Z. Stankienės, kol šita komubriumas bar nebaigtas ir neužpildytas, naujo kolumbariumo statyti neplanuojama.

Kolumbriumą prie Joniškės kapinių yra įrengę kiti verslininkai, jie už palaikų saugojimą ima mėnesinį mokestį.

Ne visi artimieji, nusprendę deginti kūną, naudojasi kolumbariumais. Urnas leidžiama užkasti ir žemėje. Tam skiriamas tik mažas metro ilgio ir metro pločio sklypelis. Suprantama, tokių atveju taupomas kapinių žemės plotas. Tiems, kurie laidoja mirusįjį urnoje šalia giminių, nereikia laukti daug metų.

Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos teigimu, norinčiųjų kremuoti artimuosius daugėja. Tai, ko gero, lemia dabartinis gyvenimo būdas, kai žmonės dažniau išvyksta: keliauja ar dirba ne Lietuvoje. Todėl kremavimas populiarėja, bet, pasak Z. Stankienės, ne tiek, kad atsirastų kur kas daugiau norinčiųjų kremuoti nei laidoti tradiciškai žemėje su karstu.

L. Dūda nemano, kad naujų kapinių Klaipėdai neprireiks, net jeigu ateityje ir sparčiai daugėtų žmonių, norinčių kremuoti savo artimuosius.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.