Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Elena MonkutėŠaltinis: Etaplius.lt
Visas Pietų Lietuvos regionas gali lengviau atsikvėpti – Gamtos tyrimų centras patvirtino, kad gegužės 19 dieną į Nemuną išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ buvo veiksmingas. Preparato efektyvumas vertinamas praėjus 3 ir 7 paroms po jo panaudojimo. „Praėjus 3 paroms po biologinio preparato panaudojimo nustatėme, kad jis efektyviai (daugiau nei 96%) veikė Nemuno atkarpoje nuo jo panaudojimo vietos iki Merkinės. Gegužės 25 dieną bus įvertintas bendras biologinio preparato efektyvumas Nemune“ – sakė Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė.
Šiais metais biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti Aplinkos ministerija skyrė 50 tūkst. eurų. Penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono – skyrė po 8,4 tūkst. eurų. Preparato išpylimo darbus organizavo Druskininkų savivaldybė.
Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės Taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas. Taip pat 2012 metais Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko iniciatyva Alytaus regiono plėtros taryboje buvo svarstytas upinių mašalų naikinimo klausimas ir Tarybos vardu dėl šio klausimo kreiptasi į Finansų ir Aplinkos apsaugos ministerijas.
2015 metų pabaigoje LR Seimui priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.