Galutinį kaštonų alėjos vaizdą gaubia paslaptis

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

43873

Vakar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje surengtas trečiasis ir paskutinis Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projekto viešasis svarstymas. Miesto architektai ir dizaineriai apgailestavo, kad diskusijose dėl medžių išsaugojimo paskendo projekto estetinė ir idėjinė vertės. Liko neaišku, kaip atrodys Kaštonų alėja.

Įžvelgia ydingą praktiką

Viešajame svarstyme pristatytą Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą dizaineris Darius Linkevičius vertino skeptiškai. Projektoriaus ekrane rodomus mažosios architektūros elementus jis pavadino "paveikslėliais, nukopijuotais iš interneto".

Projekto rengėjams paaiškinus, kad tai tėra idėjiniai analogai, D. Linkevičius pažėrė dar daugiau kritikos: "Kodėl jūs nepateikiate konkrečių vizualizacijų? Ydinga praktika, kai viešinimo momentu rodomi ne galutiniai sprendiniai, o kažkokie neva tai būsiantys ar nebūsiantys variantai. Mes negalėsime pamatyti ir aptarti galutinių sprendinių, o kai projektas bus pradėtas realizuoti, neturėsime jokios galimybės tuos sprendinius laiminti ar jiems prieštarauti. Bus šaukštai po pietų. Ir taip ne tik su šiuo projektu".

"O po to valdžia klaus: kur buvote, kai sprendėme? Ką aptarėte? O ką čia aptarti, kai nieko nėra", – dizainerį palaikė Tarybos posėdžių salėje sėdėję šiauliečiai. Jų į viešąjį svarstymą susirinko per 30.

Rekonstrukcija ar remontas?

Rekonstrukcijos projekto autorių darbu ne itin patenkintas liko ir architektas Vytenis Rudokas. "Turėjome pradėti nuo idėjos, išdiskutuoti, ko norime iš šios erdvės, ir tik po to rengti projektus. Bet užsiciklinome ties medžiais, o visa kita užmiršome. Jeigu jau taip, tuomet tiesiog pripažinkime, kad tai yra komunalinis uždavinys. Pavadinkime jį paprasčiausiu remontu ir nekelkime sau didelių reikalavimų. Nes dabar mūsų lūkesčiai labai dideli, bet mes nesukūrėme jiems situacijos. Tam nebuvo skirta tiek pinigų, tiek laiko. Taip dirbant, mes niekada nesukursime individualaus dizaino", – sakė jis.

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė apgailestavo, kad projekto autoriai nebendradarbiavo su sąjungos ir Savivaldybės drauge įkurta Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. "Tikrai galėjome anksčiau pamatyti šiuos sprendinius – galbūt tuomet jie nebūtų trečią kartą rodomi. Uždavinius užduoda visuomenė, bet profesionalus žvilgsnis galėtų pasitarnauti miesto grožiui. Visuomenė jautriai sureagavo į medžių problemą, bet yra ir estetinė problema", – teigė ji.

36372441-10156472285499116-2172615460153982976-n.jpg

Alėjoje – mokslinis tyrimas

Tiesa, medžių klausimas nebuvo pamirštas ir šįkart. Alėjos kaštonams viešojo svarstymo metu atiteko daugiausia dėmesio ir diskusijų.

Po antrą kartą atlikto medžių tyrimo paaiškėjo, kad iš 68 kaštonų išgelbėti įmanoma 54. 14 kaštonų vis tik rekomenduojama iškirsti – medžiai pernelyg pažeisti puvinio arba karščio.

Iniciatyvinės grupės "Išsaugokime Šiaulių medžius" toks sprendimas netenkino. "Prieš ateinant į svarstymą, dar kartą perskaičiau dendrologės išvadas – jose buvo kalbama apie kelis kaštonus, kurie yra paveikti karščio. Buvo sakinys, kad tokius medžius galėtume palikti stebėjimui: t. y. žiūrėti, kaip jie toliau auga ir atsigauna. Jeigu mes atsižvelgtume į šias rekomendacijas, gal iš tiesų reikėtų išrinkti tuos medžius, kurie linkę savaime išgyti ir stebėti, kaip jie atsistato. Šiauliams būtų unikali proga – tarsi mokslinis tyrimas", – kalbėjo Lina Žutautė.

Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą koordinuojantis Administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička pasižymėjo šias iniciatyvinės grupės narės pastabas.

Paveldosauga ir vėl kiša koją?

Opiu tapo ir medžių atsodinimo klausimas. Tam, kad prigytų vietoje 14 pažeistų kaštonų pasodinti jauni medžiai, tarp jų turėtų būti palikti net 9 metrų tarpai. Tokias rekomendacijas pateikė dendrologai. Neritmingą alėjos vaizdą projekto autoriai žadėjo ištaisyti įvairiais architektūriniais ir želdynų elementais, tačiau jų pasiūlymai svarstyme dalyvavusių šiauliečių neįtikino. Net keletas Kaštonų alėją pavadino "bedante burna".

Projekto rengėjai gynėsi: prarastas klasikinis alėjos įvaizdis – senųjų medžių išsaugojimo kaina.

"Alėja formuojama sodinant medžius taip, kad jų vainikai susilietų ir sudarytų tunelio įspūdį. Manau, kad atsižvelgiant į Kaštonų alėjos paveldosauginį statusą, tankesnis atsodinimas turėtų prasmę. Juk ir taip yra prarastų želdinių: sunykusių, išvartytų, išlūžusių. Vadinasi, medžių santykis būtų dar retesnis", – sakė Šiaulių "Aušros" muziejaus Šiaulių regiono muziejinių vertybių skaitmeninimo centro vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė.

"Medžių tikrai nereikėtų labai išretinti – tada alėja nebus alėja. Jau dabar joje yra skylių – kaip dantys išmušti. Jeigu mes dar labiau praretinsime, alėjos tikrai nebeturėsime", – pritarė R. Stuopelienė.

V. Ulinskytei-Balzienei taip pat užkliuvo atsodinimui parinktų kaštonų veislė. Anot M. Veličkos, ekspertai patarė rinktis geltonžiedžius kaštonus – jie yra labiau prisitaikę augti urbanizuotose teritorijose.

"Pagal specialųjį planą numatytas Kaštonų alėjos atkūrimas, vadinasi, mes turime išlaikyti ne tik alėjos struktūrą, erdvę, bet ir želdynų istoriją. Vietoje dabar augančių paprastųjų kaštonų sodindami geltonžiedžius kaštonus, mes įnešime margumyno ir užkoduojame šios alėjos, istorinės alėjos, transformaciją. Paveldosauginiu požiūriu tai neteisinga", – teigė muziejininkė.

Projekto rengėjai nesuprato arba apsimetė nesuprantantys V. Ulinskytės-Balzienės replikos ir vis kartojo, kad stengiasi išsaugoti alėjos istorinį veidą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt