Gaivinti kultūros paveldo objektų neskuba

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

77518

Nors Klaipėdos savivaldybė ir šįmet skelbė 100 tūkstančių eurų dalybas pastatams, esantiems saugomų kultūros paveldo objektų sąraše, pareiškėjų, norinčių paramą gauti, liko mažiau nei pernai.

Praėjusiais metais buvo sulaukta septynių paraiškų dalinei paramai gauti. Tačiau iš jų patvirtintos buvo vos dvi, mat penki pareiškėjai nepateikė visų reikiamų dokumentų.

Paraiškų sumažėjo

Kaip ir pernai, šiemet paramos turėtų sulaukti Liepų g. 47 esančio buvusio dujų fabriko pastatų savininkai. Paraiška priimta ir dėl galimybės finansuoti anksčiau veikusį restoraną ir viešbutį „Prūsija“, įsikūrusį S. Šimkaus g. 6. Visų reikiamų dokumentų nespėta sutvarkyti dėl pastato Kūlių Vartų g. 14 remonto.

„Gavome tris paraiškas, kurių bendra suma - apie 138 tūkstančiai eurų. Prašoma suma buvo kur kas didesnė, bet paraiškas vertinome pagal tai, kokius kultūros paveldo tvarkybos darbus galime finansuoti. Biudžete yra numatyta 100 tūkstančių eurų„, - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Ji pridėjo, kad dėl papildomų 38 tūkstančių, kurių trūksta, ketinama kreiptis į Finansų ir turto departamentą.

„Politikų pavedimas buvo skirti tiek, kiek reikia kultūros paveldo tvarkybos darbams. Tarybos nariai išreiškė nuostatą, kad šiai priemonei taupyti lėšų nereikėtų„, - pridėjo A. Velykienė.

Galimybe pasinaudojo ne visi

Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, pareiškėjai dėl dalinės paramos statiniui Kūlių Vartų g. 14 vis dar galės teikti paraišką, tačiau Klaipėdos savivaldybė paramą galės skirti jau tik 2020 metais.

V. Juška apgailestavo, kad iniciatyvos nesiėmė pastato Tiltų g. 1 savininkai.

„Neseniai kalbėjausi su šio pastato savininkais. Pastatą puošia Klaipėdos herbas su berniuku, objekto būklė prasta. Raginome, sakėme, kad yra galimybė susitvarkyti“, - sakė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Beje, pastebima tendencija, kad paraiškas dalinei paramai gauti teikia tik didelių objektų savininkai, nors galimybę gauti dalinį finansavimą turi ir smulkesni.

„Pinigų prašoma ne smulkiems darbams, pavyzdžiui, fasadui dažyti. O labai gaila, nes tokią paramą galima skirti. Galbūt taip yra todėl, kad kai kurie stambesni objektai valdomi vieno savininko, tad priimti sprendimą - paprasčiau.

Daugiabučiame name sudėtingiau - gyventojai turėtų balsuoti ir panašiai. Galbūt administraciniai, biurokratiniai trukdžiai riboja mūsų programos įsibėgėjimą„, - svarstė V. Juška.

Tiesa, pasidžiaugta, kad šįmet, skirtingai nei praėjusiais metais, paraiškos didelių trūkumų neturėjo, tad didesnių klausimų dėl galimo skirti dalinio finansavimo nekilo.

„Ko prašo paraiškoje, tai ne galutinė suma. Tikriname paraiškų pagrįstumą. Dažnai kreipiamės į savininkus, iš kur vienoks ar kitoks lėšų poreikis. Tai viešieji pinigai, todėl biudžeto lėšas turime naudoti taupiai, pagrįstai. Dėl kai kurių darbų pagrindimo nesulaukėme“, - sakė V. Juška.

Atbaido procedūrų gausa

Paveldosaugos skyriaus vedėjo teigimu, dalinė parama gyventojus domina. Vien praėjusių metų pabaigoje kasdien buvo sulaukiama po keletą skambučių. Tačiau, jo manymu, potencialius pretendentus paramai gauti atbaido procedūrų gausa.

„Va čia atsiranda plona linija tarp reikalavimo ir nesusikalbėjimo. Bandome paaiškinti gyventojams. Skambina ir telefonu, prašo duoti pinigų, nori pasitvarkyti, bet skirti paramos bet kam negalime. Mums reikia pagrindimo, o jis įrodomas parengus techninį projektą.

Idėja tarsi paprasta - skirkite pinigus ir mes atgaivinsime senamiestį. Paveldosaugos skyrius negali nupirkti kibirą dažų ir jį pristatyti žmogui, kad išdažytų savo pastatą ir visiems būtų gražu. Deja, bet situacija tokia, kad be architektų pagalbos, rimto projekto, be teisės aktų, labai griežtai reglamentuojančių viešųjų pinigų skyrimą privačiam sektoriui, niekur mes nepabėgsime“, - tikino V. Juška.

Visgi jis laikosi nuomonės, kad programa turi perspektyvą. Tačiau tam prireiks ne tik pačios Savivaldybės, bet ir gyventojų, ir namų administratorių iniciatyvos.

„Kuo daugiau žmonių ateis, tuo bus ir politikams lengviau įrodyti, kad programa veikia. Klaipėdoje turėtų būti skirta daugiau lėšų tokiai paramai. Poreikis akivaizdus. Šiuo atveju namų administratoriai galėtų veikti aktyviau, burti gyventojų susirinkimus. Pats mielai atvykčiau ir paaiškinčiau, kaip teikti paraiškas, kad žmonės aktyviau naudotųsi galimybe“, - sakė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Dujų fabrikas pasiekė paramos lubas

Pastaraisiais metais kone sėkmingiausiai dalinė parama naudojama dujų fabrikui rekonstruoti, kurio darbai, pasak V. Juškos, vykdomi etapais.

Tačiau pagal Europos Sąjungos reglamentą per trejus metus parama privačiam verslui negali viršyti 200 tūkst. eurų, o būtent šįmet dujų fabrikas šią ribą pasiekė.

„Šis ribojimas taikomas dėl to, kad tarp ES valstybių nebūtų iškreipta rinka. Bet kokia valstybinė institucija, skirdama paramą privačiam verslui, turi į tai atsižvelgti. Norima, kad savininkas, turintis kultūros paveldo objektą, o vėliau siekdamas jį naudoti komerciniais tikslais, neįgytų konkurencinio pranašumo. Dėl to šįmet dujų fabrikui turėjome mažinti finansavimą, kadangi riba jau pasiekta“, - sakė V. Juška.

Ar procesai vyksta skaidriai? Pasak Paveldosaugos skyriaus vedėjo, saugiklių yra, ir ne vienas, tad iki šiol Klaipėdos savivaldybė su galimais sukčiavimo atvejais nesusidūrė.

„Prie paraiškos turi būti pateiktas techninis projektas su statybos kaina. Sąmatą turi rengti projektuotojas. Tai jau tam tikra apsauga, nes projektas yra ekspertuojamas. Pagal projektą išduodamas leidimas. Paraiškos teikėjui pinigai pervedami tik po atliktų patikrinimų, ir įsitikinus, kad darbai atlikti kokybiškai

Galutinė darbų kaina negali viršyti projekte apskaičiuotos kainos. Savininko rūpestis, jei atsirado papildomų darbų. Tai dar vienas saugiklis, kad statybų metu nebūtų išpūsta sąmata. Kol kas su tokiomis problemomis nesusidūrėme“, - teigė V. Juška.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt