Gaisro Londone metinės: ar galime jaustis saugūs?

Vilnius

Vpgt.lt nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

42209

Vakar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre vyko spaudos konferencija, skirta gaisro, kilusio „Grenfell Tower“ pastate Londone, metinėms paminėti. Šio gaisro metu ugnis nusinešė 71 žmogaus gyvybę. Viena pagrindinių gaisro išplitimo priežasčių įvardijama šio daugiaaukščio namo renovacijoje naudotos fasado apdailos plokštės „Reynobond PE“.

O kaip statomi ir kokiomis medžiagomis renovuojami gyvenamieji namai Lietuvoje? Ar nėra pavojaus, kad kilus gaisrui renovuotame name, neįvyks panaši nelaimė? Kas atsakingas, kad statybose būtų naudojamos tinkamos medžiagos? Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos sektoriaus ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento direktorė Lina Staškevičienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjas Arvydas Naina ir Gaisrinių tyrimų centro direktorius Donatas Lipinskas.

„Statinių gaisrinės saugos reikalavimai yra vieni esminių reikalavimų, projektuojant ir statant pastatus, - spaudos konferencijoje sakė aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė. – Į juos turi būti žiūrima atsakingai, nes kilus gaisrui nuo jų priklausys, kokia žala turtui bus padaryta ir ar nekils pavojus žmonių gyvybėms. Todėl atitikimas šiems reikalavimams yra atidžiai tikrinamas statybos proceso ir ypač jo užbaigimo metu – valstybinei komisijai priimant naudoti statinį arba statytojui deklaruojant, kad pastatas atitinka visus reikalavimus. Tad daug kas priklauso nuo statybos dalyvių atsakomybės.“

Pasak viceministrės, kai statiniai atiduoti naudoti, patikrinti jų jau nėra galimybės. Pastatų savininkai gali tik geranoriškai sutikti juos tikrinti. Po tragedijos „Grenfell Tower“ pastate Londone aplinkos ministras Kęstutis Navickas, siekdamas išsiaiškinti tokio gaisro tikimybę Lietuvoje ir pastatų fasaduose naudojamų medžiagų tinkamumą, sudarė specialią komisiją, kuri nustatys, ar tam tikrų pastatų fasaduose panaudotos medžiagos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Iš visos tyrimui pateiktos dokumentacijos pagal skirtingus parametrus – paskirtį, aukštingumą, plokštėmis padengtą fasado dalį – buvo atrinkta 15 pastatų, kurių savininkams ar valdytojams komisija pateikė siūlymus nemokamai atlikti priminius bandymus jų degumo klasei nustatyti. Į atrinktų pastatų sąrašą patenka gyvenamosios, gydymo (ligoninės poliklinikos), administracinės, mokslo (mokyklos, darželiai), prekybos ir kitos paskirties pastatai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas teigė, jog Londone pati pastato konstrukcija nulėmė jo fasado pasirinkimą, būtent ventiliuojamą fasadą. „Nors tame pastate Londone koridoriuje užsidegė tik šaldytuvas, pastato nebėra ir daug žuvusiųjų gaisre. Kad ugnis plito žaibiškai, nulėmė pastato konstrukcija, kurioje yra oro ertmių. Tad ugniagesiai gelbėtojai turėjo mažai galimybių suvaldyti situaciją,“ – sakė jis.

Pasak M. Kanapicko, mūsų šalyje, palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, reikalavimai namų fasadams yra labai griežti: „Svarbiausia – užtikrinti kontrolės mechanizmą tiek statybos proceso metu, tiek eksploatuojant statinį.“ Tikrinant šiuo metu atnaujinamus daugiabučius su ventiliuojamu fasadu nebuvo nustatytas nė vienas atvejis, jog renovacijos metu daugiabučio apdailai būtų naudojamos tokios apdailos plokštės, kokios buvo panaudotos atnaujinant „Grenfell Tower“ pastatą.

Aplinkos ministerijos Statybos sektoriaus ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas D. Čergelis sakė, kad siūloma palankia galimybe patikrinti pastatų fasadų degumą sutiko ne visi: dalyvauti tyrime sutiko 9 pastatų valdytojai ar savininkai, 3 iš jų – tik su papildomomis sąlygomis. „Likusių 6 pastatų valdytojai ar savininkai galutinio atsakymo nepateikė arba nesutiko su komisijos pateiktais siūlymais. Dauguma sutikusiųjų – viešojo sektoriaus subjektai. Nuo pirmųjų 6 pastatų jau nuimti ir pirminiams degumo bandymams atlikti Gaisrinių tyrimų centrui perduoti aliuminio kompozito plokštės bandiniai. Rezultatai bus pateikti tik turint apibendrintą informaciją, o ją išanalizavus bus sprendžiama ir dėl teisės aktų pakeitimų,“ – sakė jis.

Aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė pabrėžė, kad didžiausia atsakomybė tenka statybos proceso dalyviams, bet didžioji našta nelaimės atveju tektų pastatų savininkams. „Džiaugiuosi, kad šioje srityje bendradarbiauja institucijos, neturinčios pavaldumo viena kitai. Valstybė finansuoja patį tyrimą, savininkams tereikia tik nuimti plokštę nuo fasado. Visi valstybės objektai dalyvauja savanoriškai, o savivaldybių objektai, pavyzdžiui, pramogų arenos, nesutinka būti tikrinami. Su jais kovosime viešumu – skelbsime jų adresus. Manau, bus tokių, kurie atsižvelgs, kokioje arenoje organizuoti renginį – saugioje ar nepatikrintoje,“ – kalbėjo viceministrė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt