REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Lapkričio 12 d. 08:15

Gaisras Lietuvos liaudies buities muziejuje: kaltieji vis dar nerasti

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


19941

Nuo šios lemtingos vasaros, kai gaisras suniokojo du vertingus Mažosios Lietuvos paveldo pastatus Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, itin didelis dėmesys skiriamas muziejaus eksponatų apsaugai. Dėl kitų metų „Granatos Live“ festivalio dar diskutuojama, tačiau šių metų festivalio metu padarytus nuostolius organizatoriai atlygins.

„Pirmiausia turime atstatyti tai, ką sunaikino gaisras“, – tvirtino muziejaus vadovė Violeta Reipaitė.

Alfa.lt domėjosi, kaip sekasi muziejui, kokie ateities planai ir projektai, kokių lėšų ir kam trūksta, kad muziejus gyvuotų toliau.

– Šių metų rugpjūtį, naktį, muziejuje kilęs gaisras sukėlė ant kojų ne tik ugniagesius ir policiją, bet ir visą Lietuvą. Kaip sekasi atstatyti suniokotus pastatus? Gal jau yra žinoma gaisro priežastis? – paklausėme muziejaus vadovės V. Reipaitės.

– Šie metai išties sudėtingi ir sunkūs. Prastas oras, daug lietaus – klimatas tikrai nėra patrauklus muziejui po atviru dangumi. Antra priežastis, kuri sukrėtė visa mūsų bendruomenę – gaisras. Kol kas jo priežastis nėra žinoma, nes ikiteisminis tyrimas dar nėra pasibaigęs.

Ketverius metus festivalis vyko normaliai, jokių incidentų nebuvo. Sunku paskaičiuoti gaisro padarytus nuostolius: bet kokiu atveju – paveldas jau sunaikintas, atstatysime tik kopiją, o tikro istorinio pastato jau niekada nebus. Kai bus parengtas projektas, atlikti sąmatiniai skaičiavimai, bus aiški suma, kurios reikės atstatymui.

Jau pasirašytas susitarimas su festivalio organizatoriais dėl žalos atlyginimo ir numatyta, kad per 18 mėnesių pastatai bus atstatyti. Žalą atlygins festivalį apdraudusi draudimo bendrovė, dėl galutinės sumos dar deramasi.

– Ar tokiems festivaliams kaip „Granatos Live“ muziejaus durys bus užtrenktos visiems laikams?

– Kol neprasidėjo atstatymo darbai, mes net nešnekame apie tolesnį festivalio organizavimą. Jeigu ir bus festivalis, susitarimą lydės rizikos valdymo planų įsipareigojimai. Muziejaus taryba jau yra aptarusi, kas turėtų būti priede prie sutarties.

Mes paveldą saugome savo vaikams, ateities kartoms. Jaunimas turi lankytis muziejuje, turi domėtis savo krašto istorija, tradicijomis, papročiais ir išmokti tausoti paveldą. Tam muziejus ir reikalingas.

Rinkodaros atžvilgiu „Granatos Live” muziejui davė labai daug – visi sužinojo, kur yra muziejus ir kokie eksponatai bei sodybos čia saugomos.

– Visgi nepaisant gaisro ir prasto oro, šiemet muziejus pranoko visus savo planus ir lūkesčius.

– Išties rezultatai mus džiugina: per 10 šių metų mėnesių surengėme net 834 edukacinius užsiėmimus, įvyko 21 renginys, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 45 tūkstančių lankytojų. Bendras šiemet muziejų aplankiusių lankytojų skaičius – daugiau kaip 95 tūkstančiai. Aišku, prieš ekonominę krizę šis skaičius būdavo didesnis (daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių), tačiau finansinius planus įvykdėme: šiemet buvo planuota surinkti 230 tūkstančių eurų. Ši suma jau surinkta ir pervesta į valstybės biudžetą, nors metai dar nesibaigė.

– Kokių naujovių įdiegėte?

– Per įvairius projektus ir interaktyvias priemones bandome pritraukti jaunimą. Suvalkijos sektoriuje pradėjo veikti 6 interaktyvios instaliacijos, sukurtos pagal lietuviškas patarles – jos prabyla per lauke ir sodybose apgyvendintus personažus. Šneka mitinės būtybės, pasislėpusios kūdroje, kalba šeimininkas, stovintis prie durų ir pan. Ieškoti patarlių padeda spalvotas žemėlapis, kurį nuo kito muziejaus sezono pradžios bus galima rasti sodyboje.

Šiemet sukurtas virtualus žaidimas-viktorina, kuris veiks socialinėje erdvėje „Facebook“. Šio žaidimo pagrindą sudaro sukaupta informacija apie papročius, tradicijas, kultūrą.

Be pagrindinės mūsų misijos saugoti eksponatus ir puoselėti etninę kultūrą labai norime, kad būtent jauni žmonės domėtųsi ir lankytųsi muziejuje. Siekiant skatinti muziejaus žinomumą prieš penkerius metus ir buvo pradėtas rengti jaunimo muzikos festivalis „Granatos Live“.

– Ši nelaimė priminė apie tai, kad muziejaus teritorija ir jos statiniai per mažai saugomi. Ar papildomai investuojama į apsaugą?

– 2008 metais muziejuje buvo pradėta diegti ir dalyje teritorijos įrengta žaibosaugos sistema, tačiau iki šiol darbai nėra baigti. Muziejui dar trūksta daugiau kaip 300 tūkstančių eurų, kad galėtume įgyvendinti visas saugos priemones. Po nelaimės Seimo kultūros komitetas pritarė šiam muziejaus prašymui ir laiko prioritetu, tačiau kol kas teturime tik pritarimą. Taip pat muziejaus teritorijoje iki šiol nėra apšvietimo, kuris yra svarbus, norint užtikrinti saugumą.

Muziejuje yra 150 pastatų-eksponatų, kurių stogai dengti nendrėmis ir skiedromis. Dalį jų perdengėme, tačiau šiemet drėgnas oras ir vėtros pakenkė ypač didelių gabaritų (virš 500 kv. m) stogams. Jiems perdengti reikėtų apie 520 tūkstančių eurų. Muziejus turi galimybę per metus uždengti kelis stogus, tačiau tikrai ne visus. Strateginiame plane numatyta kasmet pakeisti po 6 pastatų-eksponatų stogus.

– Kiek lėšų į muziejų investuota pastaraisiais metais?

– Šiemet vykdomas valstybės investicijų projektas – Lietuvos liaudies buities muziejaus centrinių vartų ir pastato rekonstrukcija nei modernizavimas. Šis pastatas nebuvo tvarkomas nuo pastatymo 1974 metais. Projektui valstybė skyrė 638 tūkstančių eurų.

Įvairiems smulkiems projektams Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas skyrė 35 tūkstančius eurų naujiems eksponatams įsigyti, eksponatams restauruoti, parengti parodą, skirtą valstybės šimtmečiui ir kt.

– Kokie muziejaus kitų metų planai?

– Kaip ir kasmet muziejuje bus organizuojami tradiciniai renginiai, be to, turėsime kelis didesnius renginius: vienas planuojamas liepos mėnesį, kai mūsų teritorijoje visą savaitę vyks pasaulinė skautų stovykla.

Dar du dideli renginiai: tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongreso vienos dienos posėdis ir bendradarbiaujant su KTU vykdomo projekto „Vakarų Ukrainos ir Lietuvos etnografinės tekstilės ornamentika” seminaras ir paroda.

alfa-logo4.jpg



REDAKCIJA REKOMENDUOJA