PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Birželio 16 d. 19:12

G. Skaistė: savivaldos indėlį į priedangų įrengimą galima koreguoti

Lietuva

Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS


305007

Savivaldybėms iš esmės sutinkant dalį įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti priedangoms įrengti, tačiau pakeičiant šios dalies apskaičiavimą ir skiriant fiksuotą sumą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad į siūlymą gali būti atsižvelgta.

„Kaip ir būtume linkę nusileisti – atiduoti tuos 25 mln. eurų kasmet – iš viso 150 mln. eurų per šešerius metus, bet su viena sąlyga – kad lėšos grįžtų atgal savivaldybėms civilinės saugos funkcijoms savivaldos srityje įgyvendinti, nes (...) yra labai didelis poreikis ne tik priedangų įrengimui, bet ir kitiems poreikiams“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis.

25 mln. eurų suma nurodoma gynybos mokesčio pakete.

Toks lėšų poreikis numatytas Vidaus reikalų ministerijos parengtame Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projekte.

Šiomis lėšomis būtų finansuojamas prie­dan­gų, per­spė­ji­mo sis­te­mų įren­gi­mas savivaldybėse, kiti ci­vi­li­nės sau­gos po­rei­kiai.

G. Lingio teigimu, augant pajamoms iš GPM savivalda priedangų įrengimui kasmet turėtų skirti daugiau nei 25 mln. eurų.

„Kadangi GPM surinkimo prognozė auga – pajamos sparčiai didėja po keliolika procentų kasmet, tai kasmet vis daugiau bus išimama iš savivaldybių – ne 25 mln. eurų, o gal 28 mln. eurų ar 30 mln. eurų“, – kalbėjo savivaldybių asociacijos atstovas.

Jis skaičiuoja, kad per šešerius metus ši suma gali siekti ir 200 mln. eurų.

G. Lingis BNS teigė, kad konkretus procentas, kiek kuri savivaldybė skirtų jai liekančių GPM lėšų civilinei saugai, kasmet šešerius metus būtų numatytas tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetą.

G. Skaistė žadėjo įvertinti galimybę lėšų, skirtų priedangoms, sumos nesieti su savivaldybėje surinkto GPM dydžiu.

„Girdime argumentą, manau, komitete (Seimo biudžeto ir finansų komitete – BNS) galėsime pakoreguoti pagal asociacijos siūlymą, kad būtų sutarimas, kad tai yra 25 mln. eurų, o ne daugiau dėl ekonomikos augimo. Tai galėsime užfiksuoti“, – teigė ministrė.

Seime antradienį pristatydama gynybos fondo idėją ir lėšų civilinei saugai poreikį G. Skaistė teigė, kad tam nukreipus dalį lėšų iš GPM savivaldybių pajamoms tai esminės įtakos nedarytų.

„Pavyzdžiui, tik 2025 metais prognozuojama, kad savivaldybių pajamos iš GPM dėl ekonomikos augimo, ne dėl dotacijų, bus didesnės 300 mln. eurų, todėl 25 mln. eurų nukreipimas civilinės saugos poreikių finansavimui reikšmingo poveikio savivaldybių pajamoms neturėtų padaryti“, – Seime kalbėjo ministrė.

Civilinė sauga yra valstybės deleguota savivaldybės funkcija.

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti gynybos mokesčių paketą, kuriame Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymų pataisos.

Iš padidintų mokesčių ir kitų šaltinių surinktas lėšas ketinama skirti nacionalinės divizijos formavimui stiprinant oro gynybos sistemas, vokiečių brigados priėmimui ir infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, aktyvaus rezervo aprūpinimui.

#PRIEDANGA#SAVIVALDYBĖS#FINANSŲ MINISTRĖ#ALFA_LIETUVA+