G. Skaistė: MMA ir NPD sulyginimas kainuotų 300–500 mln. eurų

Lietuva

Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

245642

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad siūlymas sulyginti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) valstybei kainuotų 300–500 mln. eurų.

„Turbūt priklausytų nuo to, kokio dydžio MMA būtų nustatyta, tačiau tai kainuotų 300–500 mln. eurų. Biudžetui tai tiesiog yra tęstiniai, ilgalaikiai įsipareigojimai ir ta našta šiuo metu yra per didelė“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tuo tarpu pabrėžė, kad suvienodinus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) ir minimalią mėnesinę algą (MMA), sunkumus patiriančiai šalies ekonomikai būtų lengviau kvėpuoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„NPD didinimas yra garantuotas būdas padidinti žmonių pajamas be nepageidautinų pasekmių dirbantiesiems ir ekonomikai“, – sako LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.

Jos teigimu, NPD ir MMA suvienodinimas yra greičiausia ir veiksmingiausia priemonė didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas į rankas. Svarbu ir tai, kad esant dabartiniams ekonomikos iššūkiams ir dar padidinus MMA, įmonės gali atleisti darbuotojus.

Ekspertė pabrėžia, kad, jeigu jau MMA nustatoma valdžios, ji turėtų bent minimaliai atspindėti realią situaciją šalies ekonomikoje, tai yra įmonių ir organizacijų galimybes tokį atlyginimą mokėti. Todėl svarbu atsižvelgti į darbo našumo kriterijų.

Iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, tuo tarpu, sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Tačiau, A. Armonaitės siūlymą palaiko Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Vis tik, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tvirtina, kad MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų būti minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt