Politika | 5 MIN.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė nepritaria viešojoje erdvėje girdimai verslo kritikai dėl neįsiklausytų pasiūlymų teikiant mokesčių reformą. Ji tvirtina, kad taip kalbantys ekspertai yra ne kas kita, kaip lobistai, o į pasiūlymus, kurie buvo konstruktyvūs – buvo atsižvelgta.
„Viešajame diskurse pastaruoju metu dažnai girdžiu žmones vadinamus ekspertais, kurie mano nuomone yra ne kas kita, kaip lobistai. Jie kalba dėl savo asmeninių interesų. Ir man lobistai nediktuos mokesčių darbotvarkės. Manau tie pasiūlymai, kurie buvo konstruktyvus, kurie buvo prisidedantys prie Vyriausybės tikslų – skatinti investicijas, ekonomikos augimą, prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo, į tuos pasiūlymus stengėmės atsižvelgti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė
Gintarė Skaistė.
„Visgi viešojoje erdvėje formuojamas naratyvas, kad mokesčių paketas yra verslui nepalankus. Mano nuomone, (toks naratyvas – ELTA) yra formuojamas sąmoningai“, – pažymėjo ji.
Politikė aiškino, kad verslui yra teikiamos papildomos lengvatos ir tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, tačiau kai kurie žmones gaunantys santykinai aukštesnes pajamas, neturėtų turėti dabar esamų išskirtinių aplinkybių.
„Verslui yra teikiamos papildomos lengvatos, pratęsiamos investicinio projekto lengvatos, tikimės, kad tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, prie ekonomikos transformacijos, bet kai kalbame apie pajamų apmokestinimą, čia jau nebe verslo pajamos, t.y. žmonių pajamos“, – sakė ministrė.
„Manau, kad tie žmonės, kurie gauna santykinai aukštesnes pajamas, turbūt tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurias turėdavo iki šiol, galbūt jų neturėtų turėti“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta mokesčių reformai. Kitą savaitę ją ketinama pateikti Seimui.
Mokesčių sistemos peržiūros pakete siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio (PMĮ) ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Patikslintame GPM įstatymo projekte nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Tuo metu PMĮ projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
Taip pat, PMĮ įstatymo projekte, siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą, keičiama pelno mokesčio tarifo taikymo įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, tvarka, siūlant pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, dėl ko efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 proc.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir
nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
Patikslintame NTM įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
etaplius TV
0
