Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Antiinfliacinės priemonės bus teikiamos kartu su atnaujinto biudžeto projektu, kuris Vyriausybei bus pristatytas balandžio viduryje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Tikėtina, kad balandžio viduryje atnaujintas valstybės biudžeto projektas bus pateiktas Vyriausybei, vėliau atkeliaus į Seimą. Tikėsimės, kad gegužę pavyks jį priimti“, – Seime sakė finansų ministrė.
Anot jos, be to, kaip sušvelninti dviženklį kainų augimą, projekte bus atsižvelgta ir į Rusijai taikomų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai bei išlaidais Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti.
„Tame biudžeto projekte bus ir infliacijos amortizavimo priemonės, energijos kainų amortizavimo priemonės. Taip pat ir priemonės, skirtos įvertinti poveikį dėl taikomų sankcijų, tarkime, geležinkeliams, geležinkelių infrastruktūrai. Ir taip pat įtrauktos priemonės, kurios reikalingos ukrainiečių išlaikymui tol, kol jie gyvena pas mus Lietuvoje“, – parlamentarams kalbėjo ji.
G. Skaistės teigimu, biudžetą keisti reikia, nes, kilus karui Ukrainoje, Lietuvos ekonomika nebeaugs taip, kaip buvo prognozuota gruodžio mėnesį, kaip spėta, nemažės energijos išteklių kainos.
„Dabar akivaizdu, kad šios tendencijos kurį laiką išsilaikys, dėl to ir infliacijos lygis yra kitoks. Dėl to Vyriausybė pasiūlys tam tikras priemones. Tam reikės keisti ir valstybės biudžetą“, – patvirtino ministrė.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas yra numatęs tris tolesnės Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus. Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc.
Lietuvos banko ekspertų teigimu, švelninant infliacijos poveikį gyventojams, būtų galima svarstyti dvi priemonių kryptis. Pirma, orientuotis į bendrą kainų lygio mažinimą, arba orientuotis būtent į infliacijos poveikio mažinimą. Banko siūloma pirmiausia didinti pažeidžiamiausių visuomenės grupių pajamas, didinant valstybės remiamų pajamų dydį, neapmokestinamąjį pajamų dydį, apsvarstyti subsidijų viešajam transportui plėtros galimybes bei jau taikomą šildymo kompensacijų schemą.
Premjerė jau anksčiau yra minėjusi, jog Vyriausybės priemonės bus pristatytos savąsias finansines prognozes pateikus Finansų ministerijai.
ELTA
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
