G. Skaistė: įgyvendinus dalį reformų, prašysime pirmųjų ES dotacijų ekonomikos gaivinimo planui finansuoti

G. Skaistė: įgyvendinus dalį reformų, prašysime pirmųjų ES dotacijų ekonomikos gaivinimo planui finansuoti
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Lukas Juozapaitis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Lietuvai laukiant pirmųjų „NextGenerationEU“ fondo investicijų, skirtų „Naujos kartos Lietuva“ plano tikslams vykdyti, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuva jau įgyvendinusi dalį reikiamų įstatyminių reformų Europos Sąjungos (ES) dotacijoms gauti.

Anot jos, netrukus bus prašoma pirmojo 415 mln. eurų mokėjimo, prieš tai Europos Komisijai (EK) patikrinus Lietuvos jau įgyvendintas reformas. Iš viso jame Lietuvai numatyti 2,22 mlrd. eurų ES subsidijų.
 
„Jau už 415 mln. eurų yra paskelbti kvietimai vykdyti projektus, bet ES mums išmokėjimą darys, kai pateiksime mokėjimo prašymą ir ten nurodysime, ką esame padarę. Turime atsiskaityti už tam tikrus pasiektus rodiklius ir tada bus pervedamos lėšos“, – ketvirtadienį Eltai sakė G. Skaistė.
 
Ministrės teigimu, Lietuva Komisijai iš viso turės atsiskaityti už 191 konkretaus rodiklio įgyvendinimą. Iš jų 67 susiję su Seimo priimtomis reformomis, o 124 – su šalyje jau padarytomis investicijomis.
 
G. Skaistė teigė, jog 28 reformos jau įgyvendintos, taip pat pasiekti 5 investiciniai rodikliai, o ministerija netrukus turėtų pateikti EK prašymą gauti pirmąsias ES fondo išmokas.
 
„Mokėjimo prašymo nesame pateikę, bet artimiausiu metu formuluosime ir prašysime pirmojo mokėjimo“, – teigė ministrė.
 
Įgyvendintos švietimo, sveikatos, energetikos reformos
 
G. Skaistės teigimu, tarp 28 EK teikiamų reformų pagrindinės atliktos švietimo, sveikatos, energetikos srityse.
 
„Viena iš pagrindinių yra švietimo reforma, taip pat kalbame apie duomenų atvėrimą – Statistikos departamentas tapęs Valstybės duomenų valdymo agentūra, kur galima gauti daug duomenų tiek iš sveikatos įstaigų, tiek iš verslo įstaigų, kad būtų galima ir mokslui, ir verslui naudoti. Taip pat Seimo jau patvirtintas sveikatos gydymo įstaigų reformos įstatymo paketas, taip pat „proveržio“ paketas, kuriuo palengvintos procedūros atsinaujinančiai energetikai plėtoti“, – vardijo ministrė.
 
Iš viso „Naujos kartos Lietuva“ plane Finansų ministerija numačiusi 210 mln. eurų skirti būtent „Tūkstantmečio“ mokyklų programai, 154,8 mln. eurų numatomi daugiabučių renovacijai organinėmis medžiagomis, beveik 123 mln. eurų – elektros gamybos iš saulės ir vėjo pajėgumų plėtrai.
 
Dar 115 mln. eurų bus asignuojama elektroninių paslaugų kūrimui, 100 mln. eurų – keturių 50 MW galios saulės baterijų parkams įrengti, kurie reikalingi Lietuvos elektros tinklo stabilumui palaikyti.
Šį projektą planuojama baigti dar šiemet.
 
Didžiausią lėšų dalį skirs žalinimui
 
Pasak G. Skaistės, didžiausia dalis viso plano lėšų (37 proc.) skiriama žalinimo priemonėms, penktadalis – paslaugų skaitmenizacijai. 14 proc. numatyta švietimo, 12 proc. – sveikatos sektoriui.
 
„Pagrindiniai plano prioritetai yra žalinimas, kam EK prašė skirti ne mažiau kaip 37 proc. plano investicijų. Didelė dalis jų nukreipiama į atsinaujinančią energetiką – bus tiek verslui, tiek žmonėms galimybės pagal šį finansavimą įsirengti saulės elektrines“, – akcentavo ministrė. Tam, informavo ji, Finansų ir Energetikos ministerijos iš šio ES fondo ketina skolintis, kad buitiniams vartotojams bei įmonėms būtų įrengti saulės energijos pajėgumai.
 
„Planuojame turėti didelį saulės parką, kur būtų galima tiek verslui, tiek žmonėms, tiek verslui pretenduoti į dalį to saulės parko. Bet čia jau yra sekantis žingsnis, sekantis projektas“, – pabrėžė ministrė.
 
Anot jos, tolesnės investicijos taip pat bus nukreiptos į elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrą bei specialios jų tinklo sistemos kūrimą, viešosioms paslaugoms ir duomenims skaitmenizuoti.
 
Tarp kitų svarbių reformų G. Skaistė paminėjo planuojamas aukštojo mokslo finansavimo ir profesinio mokslo pertvarkas, greitosios medicinos pagalbos paslaugų efektyvinimą, kt. darbus.
 
„Plano įgyvendinimas dabar jau priklauso nuo mūsų pačių. Derybos su EK tikrai nebuvo paprastos, reikėjo prisiimti daug įsipareigojimų plano tvirtinimo metu, bet tą etapą jau praėjus, kamuolys yra mūsų pusėje. Jei tuos reforminius veiksmus sugebėsime priimti ir įtikinti politikus bei visuomenę, kad tie veiksmai yra reikalingi, tokiu atveju finansavimas turėtų ateiti be jokių didesnių nesklandumų“, – pažymi ministrė.
 
Ministerija „Naujos kartos Lietuva“ planą pristato kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, parengtą atsižvelgiant į Vyriausybės programą, 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus.
 
Investicijos ir reformos apima žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą socialinę apsaugą, inovacijas ir mokslą, viešojo sektoriaus pertvarką. Planas ES Taryboje patvirtintas 2021 m. liepos 28 dieną. Jame išdėstytomis reformomis ir investicijomis norima įgyvendinti 2019 ir 2020 m. ES Semestro metu Lietuvai iškeltas Europos Tarybos rekomendacijas.
 
Visa plano vertė – 2,225 mlrd. eurų. Planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.