G. Skaistė: gynybos fondas gali būti įkvėpimu, kaip siūlyti pajamų šaltinius kelių būklės gerinimui

Lietuva

Gintarė Skaistė / Dainius Labutis / ELTA

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

319358

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kalbos apie prastą kelių finansavimą yra mitas, nes lėšos skiriamos šiam sektoriui pastaraisiais metais augdavo. Vis tik, siekiant dar spartesnio finansavimo minėtam sektoriui, politikė ragino susisiekimo ministrą pasiremti į gynybos fondo pavyzdį bei tokiu būdu siūlyti naujus, tvarius pajamų šaltinius sisteminiam kelių būklės gerinimui.

„Yra daug nesupratimo ir mitų. Praėjusios kadencijos metu vidutinis keliams skiriamas finansavimas per metus būdavo 612 mln. eurų. Šiemet keliams skirta 936 mln. eurų. Finansavimas keliams auga, nepaisant to, kad foninio triukšmo yra labai daug. Vien sprendimas dėl solidarumo įnašo ir skolintų lėšų, karinio mobilumo ir sąjungininkų priėmimui reikalingų kelių tvarkymo leido per du metus skirti daugiau nei 300 mln. eurų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Skaistė.

„Sakyčiau, kad finansavimas auga, tačiau, kadangi diskusijose jaučiamas politikų palaikymas sisteminiam finansavimo didinimui kelių tvarkymui, manau, kad gynybos fondo pavyzdys galėtų tapti įkvėpimu susisiekimo ministrui, kaip pasiūlyti ir priimti naujus, tvarius pajamų šaltinius sisteminiam kelių būklės gerinimui“, – pažymėjo ji.

G. Skaistė akcentavo, kad vien dėl norų milijardu eurų kelių finansavimo padidinti neįmanoma, o sprendžiant tokius klausimus padėti gali ne ministerija, o Kalėdų senelis.

„Šiaip padidinti finansavimą nuo 1 iki 2 mlrd. eurų tiesiog todėl, nes „aš taip noriu“, matyt, taip nesigauna. Institucija, kuri gali padėti spręsti tokius klausimus, yra nebe Finansų ministerija, o Kalėdų senelio institucija. Jeigu norime sprendimų, kurie reikšmingai padidintų finansavimą, reikia siūlyti naujus, tvarius pajamų šaltinius, tą siūlyčiau ir daryti“, – sakė konservatorė.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko teigimu tam, kad būtų galima pradėti strateginių objektų statybas bei didinti šalies tiltų saugumą, kasmet keliams turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, sako, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų, siekiant efektyviausių pokyčio. Tai jis teigė paskaičiavęs ministerijos ir rangovų galimybes bei atsižvelgdamas į prastą kelių padėtį šalyje.

Anot M. Skuodžio, 2025–2028 m. laikotarpiu išnaudojant visus kelių finansavimo šaltinius, papildomas finansavimas galėtų siekti apie 2 mlrd. eurų kasmet.

Tarp potencialių pajamų šaltinių nurodomos lėšos iš degalų akcizo, e-vinječių surinktų lėšų dalis, atstuminių kelių rinkliavų surenkamos lėšos, taip pat siūloma galvoti apie kuro priemokos įvedimą ir skolinto kapitalo pasitelkimą kelių finansavimui.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt