G. Šimkus: infliacija metų pabaigoje turėtų mažėti, bet išliks aukšta

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT

247156

Statistikos departamentui ketvirtadienį paskelbus, kad išankstinė infliacija rugsėjį siekia 22,5 proc., Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus nuomone, kainų augimas Lietuvoje pamažu lėtėja.

Anot jo, metų pabaigoje infliacijos lygis bus mažesnis nei fiksuojamas šiuo metu, tačiau išliks aukštas.

„Infliacija yra per didelė, bet jos pagreitis yra nuslopęs. Todėl sakome, kad čia kažkur yra ta vieta, kur mes turėtume pradėti matyti infliacijos skaičiaus mažėjimą. Bet tai vis tiek bus pakankamai didelis skaičius“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Mūsų prognozės nėra labai pozityvios. Infliacija ir toliau išliks pakankamai didelė, ypatingai šių pabaigoje ir kitų metų pradžioje. Skaičiai vis dar bus pakankamai dideli“, – tikino jis.

G. Šimkus pastebėjo, kad kainos sparčiai pradėjo kilti praėjusių metų antroje pusėje, tad infliacija šiek tiek turėtų mažėti dėl palyginamosios bazės efekto (lyginant šių ir praėjusių metų infliaciją tam tikrą mėnesį). Energijos kainos išlieka pagrindine infliacijos priežastimi, tačiau jų įtaka bendram kainų augimui keičiasi, taip pat pabrėžia jis.

Taip pat, anot jo, kainų augimą lemia ir įvairios neprognozuojamos priežastys.

„Infliaciją arba bendrą kainų lygio didėjimą lemia labai įvairūs, kartu ir vienkartiniai, neprognozuojami veiksniai – taip vadinamos „juodosios gulbės“ – ir, deja, jie nutinka“, – sakė centrinio banko vadovas.

Vienkartiniais veiksniais G. Šimkus įvardija Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir jo sukeltą neprognozuojamą ekonominį poveikį, taip pat sankcijų Kremliui paketų įtaką, „beprecedentį“ elektros kainų šuolį rugpjūtį, kurį esą taip pat būtų buvę sunku numatyti. Jų įtaka jau pradedama matyti ir galutinėse kainose vartotojams, dar pridūrė jis.

„Matome, kad tie šokai atsispindi ir prekių bei paslaugų savikainoje, o tai po truputį, po tam tikro laiko, persimeta ir į galutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainą“, – tikino G. Šimkus.

ELTA primena, kad Statistikos departamento duomenimis, išankstinė metinė infliacija rugsėjį sudaro 22,5 proc.

Tiek kainos kilo lyginant šį rugsėjį su praėjusių metų rugsėju, įvertis apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).

Anot departamento, daugiausia įtakos šiam rodikliui turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Departamento skaičiavimais, per metus labiausiai brango kietasis kuras (166,5 proc.), šilumos energija (130,8 proc.), elektra (89,6 proc.). Dujos pabrango 57 proc.

Iš maisto produktų labiausiai pienas ir jo produktai bei kiaušiniai (47 proc.), aliejus ir riebalai (47 proc.), kava, arbata ir kakava (38,3 proc.) Duona ir grūdų produktai per metus pabrango brango 34,2 proc., mėsa ir jos produktai – 24,1 proc., daržovės – 22,5 proc.

Savo ruožtu restoranų, kavinių ir kitos viešojo maitinimo paslaugos brango 15,7 proc., asmeninių transporto priemonių techninė priežiūra bei remontas –21 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt