G. Šimkus: daug kas nori ir tikisi defliacijos, bet mes jos nenumatome

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

262789

Nors daug kas tikisi defliacijos, tačiau ji nėra numatoma, tvirtina Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, energijos kainų lygio kritimas nereiškia, kad mažės ir bendras kainų lygis.

„Daug kas nori ir tikisi defliacijos, vis tik mes jos nenumatome. Net jeigu ir energijos kainų lygis krito, tai nereiškia, kad bendras kainų lygis turėtų sumažėti, ką turėtų reikšti defliacija. Jeigu žiūrėtume, kaip vilnija išaugusių kainų poveikis per ekonomiką, tai nereiškia, kad jeigu dabar pakilo kainos (...), jos kai kuriose prekių kategorijose, tokiose kaip degalai, gana greitai atsispindi galutinio vartojimo produktuose, kituose tai užtrunka gana ilgą laiką”, – pirmadienį Lietuvos banko surengtoje konferencijoje teigė G. Šimkus.

„Skaičiuojame, kad Lietuvoje importuojamų žaliavų poveikis tarpiniams produktams trunka nuo pusės metų, kainų atsispindėjimas, o į galutinius produktus dar bent pusę metų. Kitaip tariant, tai yra trunkantis ir vilnijantis procesas”, – pažymėjo jis.

Tačiau LB atstovai akcentavo, kad mėnesinis kainų sumažėjimas yra galimas.

ELTA primena, kad po Lietuvos ekonomikai sudėtingos 2022 m. pabaigos ir 2023 m. pradžios šalies ūkis antrąjį pusmetį turėtų augti sparčiau. Infliacija ir toliau mažės, tačiau dar ne iki siekiamo 2 proc. lygio. Vis dėlto šiemet darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o vartotojų perkamoji galia pradės didėti, praneša LB.

LB tikina, kad infliacija mažėja nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pasiekto piko ir tam didžiausią įtaką turi energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, dujų kainos Europoje sumažėjo iki lygio, kuris buvo dar prieš prasidedant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Vis dėlto centrinių bankų atidžiai stebimas grynosios infliacijos rodiklis, skaičiuojamas atmetus nepastovias energijos ir maisto kainas, euro zonoje vis dar nemažėja. Todėl Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų normų didinimas yra būtina priemonė prieš didelę infliaciją ir jos neigiamą poveikį ekonomikai ir vartotojų perkamajai galiai.

Ekonomikoje jau juntamas anksčiau priimtų pinigų politikos sprendimų poveikis – ilgainiui tai padės sugrąžinti infliaciją į siekiamą 2 proc. lygį. Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija dar sieks 9 proc., o 2024 m. ji sumažės iki 2,7 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt