G. Šimkus apie spalį numatomą ECB posėdį: palūkanų normų didinimas bent 50 bazinių punktų turėtų būti ant stalo; infliacijos rodikliai nustebinti nebegali

G. Šimkus apie spalį numatomą ECB posėdį: palūkanų normų didinimas bent 50 bazinių punktų turėtų būti ant stalo; infliacijos rodikliai nustebinti nebegali
Lietuva
Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Leonardas Marcinkevičius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Praėjusią savaitę Europos centrinio banko (ECB) sprendimas dar 75 baziniais punktais padidinti palūkanų normas yra „logiška pasekmė“ tų principų, kuriais remiasi Valdančioji taryba, tvirtina Lietuvos atstovas šioje finansų institucijoje Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas neįvardino, kiek daugiausiai dar gali būti keliamos palūkanų normos, kadangi sprendimai, anot jo, priimami kiekviename posėdyje atskirai.
 
„Iš pinigų politikos perspektyvos šiame etape galutinė palūkanų normų didinimo stotelė nėra svarbiausia. Rinkose tai yra vertinama įvairiai, bet tai nereiškia, kad tik iki tiek augs palūkanų normos. Posėdis po posėdžio, remiantis duomenimis – tai pagrindinis dalykas“, – antradienį, žurnalistams komentuodamas pastarosios savaitės sprendimus, kalbėjo G. Šimkus.
 
Vis tik, šalies centrinio banko vadovas užsiminė, kad palūkanos spalio mėnesį numatomame posėdyje turėtų didėti mažiausiai puse procentinio punkto.
 
„Šiai minutei sakyčiau, kad bent 50 bazinių punktų turėtų būti ant stalo“, –  įsitikinęs jis.
 
Paklaustas, ar ECB palūkanas didins nepaisant recesijos signalų, Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad nėra tikslingai siekiama sukelti recesiją ar ekonomikos krizę, bet šios finansų institucijos pirminis tikslas yra infliacijos valdymas.
 
„Centrinio banko tikslas yra kainų stabilumas. Mes turime savo pastangas nukreipti į tai, bet suprantama, kad balansas turi būti protingas. Adresuodami kainas, mes be jokios abejonės veikiame bendrąją paklausą. O bendrosios paklausos mažėjimas slopinančiai veikia kainas“, – pabrėžė G. Šimkus.
 
Infliacijos rodikliai nebegali nustebinti
Infliacijai euro zonoje rugpjūtį pasiekus 9,1 proc., buvo peržiūrėtos ir ilgalaikės ECB infliacijos prognozės. Numatoma, kad kainų augimo tempas dar 2024 m. 0,3 proc. punktais viršys Banko numatytą 2 proc. tikslą.
 
„Infliacijos prognozė buvo peržiūrėta aukštyn. Visiškai nenuostabu. Jau net nebesakome, kad infliacija euro zonoje mus dar kartą nustebino. Ji jau nebegali nustebinti, nes „nustebina“ šeštą kartą iš eilės“, – akcentavo Lietuvos banko vadovas.
 
Anot G. Šimkaus, infliaciniai procesai euro zonoje toliau intensyvėja, kainų augimas tampa įsigalintis vis plačiau, todėl ECB turėtų rūpintis ne tik ilgesnio laikotarpio perspektyva, ir svarstant pinigų politikos klausimus atsižvelgti ir į dabartines tendencijas.
 
„Be jokios abejonės, siekiamybė yra vidutinis tikslas, bet mano akimis, dabar nemažiau svarbu tampa ir per ilgai užtrunkanti per didelė infliacija šiuo metu. Yra rizika, kad tai gali pradėti lemti infliacijos lūkesčius, jie gali atitrūkti. Žmonės, verslai gali pradėti tikėtis, kad tokia infliacija gali trukti ir ilgiau“, – svarstė jis.
 
Pinigų politika ekonomiką vis dar veikia skatinančiai
 
Vis tik, G. Šimkus atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog ECB jau antrame posėdyje iš eilės apsisprendė imtis bazinių palūkanų normų didinimo, pinigų politika ir toliau prisideda prie euro zonos ekonomikos augimo.
 
„Pinigų politika toliau yra skatinančioji. Padidinamas 75 baziniais punktais buvo nuo 0. Noriu tai pabrėžti, kad net jeigu palūkanų norma yra didinama, mes turime suprasti, kad pinigų politika ekonominę aplinką toliau veikia skatinančiai, tik mažesne apimtimi“, – įsitikinęs jis.
 
Pasiteiravus, kodėl nepaisant to, kad infliacija euro zonoje rugpjūtį pasiekė rekordinį lygį, centrinis bankas ir toliau vykdo skatinančią politiką ir nepasuka kiekybinio griežtinimo kryptimi, Valdančiosios tarybos narys pabrėžė, kad pinigų politikos normalizacija jau vyksta nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio.
 
„Ne būdvardyje ir atspalvyje yra esmė. Ar ji turi būti skatinanti, ar ribojanti, priklauso nuo to, ar mes vidutiniu laikotarpiu pasiekiame savo tikslą. Tai yra tam tikra kelrodė žvaigždė. Galutinė palūkanų normų didinimo stotelė nėra svarbi šiuo metu, nes mes matome, kad mes esame ne prie infliacijos tikslo“, – samprotavo G. Šimkus.
 
ECB apsisprendė bazines palūkanų normas pakelti dar 0,75 proc. punktais
 
Reaguodama į vis dar augančius infliacijos skaičius, ketvirtadienį Frankfurte ECB Valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, apsisprendė imtis dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo ir jas šį kartą pakelti 75 baziniais punktais.
 
Nuo rugsėjo 14 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 1,25 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 1,5 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,75 proc.
Centrinis bankas taip pat peržiūrėjo ir infliacijos prognozes, ir šiuo metu numato 8,1 proc. kainų augimo lygį šiemet, 5,5 proc. infliaciją 2023 m. ir 2,3 proc. didėjimą 2024 m.
 
Be to, pinigų politikos formuotojai neatmeta, kad kituose posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ir toliau. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje įvardijo ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, šiuo metu palūkanos dar nėra dydžio, galinčio padėti sumažinti infliaciją iki tvaraus lygio.
 
Banko vadovė kartu pripažino, kad jos vadovaujama institucija padarė „prognozavimo klaidų“. „Kaip institucijos vadovė, prisiimu visą kaltę“, – tvirtino Ch. Lagarde.
 
Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto.
 
Infliacija euro zonoje rugpjūtį sudarė rekordinius 9,1 proc. ir gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. metinės infliacijos tikslą.
 
Po praėjusią savaitę priimtų ECB sprendimų pirmadienį sustiprėjo euro kursas Japonijos jenos ir JAV dolerio atžvilgiu. Kaip pranešama, euro kursas jenos atžvilgiu pakilo 1,6 proc., o dolerio atžvilgiu – 1,4 proc.
 
Kitas ECB Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdis numatomas spalio 27 d.