G. Šimkaus nuomone, bankų solidarumo įnašo pratęsimas nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

303295

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad siūlymas bankų solidarumo įnašą pratęsti metams nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis ir tai didina mokestinį neapibrėžtumą. Vis tik jis pažymi, kad klausimą vienareikšmiškai vertinti sunku, nes šalies saugumas yra labai svarbus.

„Dėl solidarumo įnašo nėra situacija „juoda balta“, yra labai aiškūs gynybos finansavimo poreikiai, matome, kad pelnai lieka aukšti, bet tai nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis ir jo reikšmė yra mažėjanti“, – pirmadienį 2024 m. finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo metu teigė G. Šimkus.

„Skaičiuojame, kad kitais metais solidarumo mokesčio būtų surinkta 60 mln. eurų, o tai daugiau nei tris kartus mažiau, negu sumokėta praėjusiais metais“, – tikino jis.

G. Šimkus aiškino, kad solidarumo mokesčio pratęsimas neturės reikšmingo poveikio investicinei aplinkai, bet ir neprisidės prie palankesnio Lietuvos jurisdikcijos vertinimo.

„Yra ir buvo svarbus laikinumo aspektas, dabar yra siūlymas pratęsti vieneriems metams, tai didina mokestinį neapibrėžtumą. Nors solidarumo įmoka finansinio stabilumo nepaveiktų, nemanau, kad tai turėtų reikšmingą poveikį investicinei palinkai, bet neapibrėžtumas neprisideda prie mūsų jurisdikcijos palankesnio vertinimo“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

„Manau, kad situacija nėra „juoda balta“ ir yra dalykai, kuriuos reikia daryti, nes gynyba, šalies saugumas yra labai svarbu“, – pažymėjo jis.

LB, siekiant rasti lėšų gynybos finansavimui, akcentuoja mokestinių lengvatų peržiūrą ir jų reikalingumo įvertinimą.

„1 proc. pelno mokesčio padidinimas yra atėjęs iš pačio verslo, jis jam pritaria. Tai nebuvo mūsų prioritetinių siūlymų viršuje, bet į reikalą žiūrėjome kaip ekonomistai – kurie pakeitimai turėtų mažiausią poveikį ekonomikai, jos iškraipymams ir pan.“ – aiškino G. Šimkus.

„Kalbėjome apie tai, kad didinant mokesčius reikia peržiūrėti, kokios yra mokestinės lengvatos ir reikia įvertinti jų reikalingumą“, – teigė jis.

Pirmadienį Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą. Projektas po ministrų kabineto sprendimo keliauja į Seimą, jį siūloma svarstyti skubos tvarka.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatydama projektą tikino, kad jam pritarus, nuolatinis finansavimas gynybai siektų bent 3 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt