G. Paluckas sako neturintis žinių, kad Rusijos karo pramonė naudotų lietuviškas prekes

Lietuva

Gintautas Paluckas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Goda Vileikytė, Lukas JuozapaitisŠaltinis: BNS.LT

Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje.

„Aš, tiesą pasakius, neturiu jokios faktinės informacijos, kad nesankcionuotos dvigubos paskirties prekės būtų kažkaip naudojamos (Rusijos karo – BNS) pramonėje. (...) Taip kad mes kartais patys sau prisikuriame įvairiausių baubų, o kenčia įmonės“, – po Vyriausybės atstovų susitikimo su verslu žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Jis pakartojo, kad buvusios Vyriausybės nuo sausio įvesti dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis, išskyrus 10 valstybių, ribojimai nėra racionalūs.

„Iš tikrųjų taip pat kalbėjome ir apie šį klausimą ir analizavome konkrečius tam tikrus atvejus. Akivaizdu, kad čia pakeitimų tikrai reikia. Bus paruoštas Vyriausybės nutarimas, šiek tiek atlaisvinantis tą vadinamą draudimą prekes dvigubos paskirties vežti oru, nes jis nėra racionalus, apkrauna administracine našta“, – aiškino premjeras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sausio pradžioje sakė, jog absoliučią daugumą viso Lietuvos eksporto į trečiąsias šalis sudaro reeksportas, o ne lietuviškų prekių eksportas.

„Jei jau esame pasienio valstybė, tai ne mūsų deklaruotos prekės: tai itališkas vynas, vokiški elektroniniai dalykai, kurie eina į trečiąsias šalis per Lietuvą“, – tuomet sakė jis.

Pasak V. Janulevičiaus, apie 95 proc. galimai nesąžiningos prekybos sudaro ne gamintojų, o prekybininkų, pavyzdžiui, bendrovių su mažu įstatiniu kapitalu, mažųjų bendrijų veikla.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę po susitikimo su verslo atstovais teigė, jog sutarta eksporto ribojimą pakoreguoti – anot jo, tai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų Rusijai.

Pasak ministro, dėl nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda neseniai paragino skubiai peržiūrėti buvusios Vyriausybės gruodį priimtą sprendimą uždrausti lėktuvais eksportuoti tūkstančius dvejopos paskirties prekių į trečiąsias šalis, išskyrus 10.

Į ribojamų prekių sąrašą buvo įtraukta keli tūkstančiai prekių: centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.

Buvusi ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt