Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
G. Nausėda taip pat paragino baigti viešoje erdvėje įsiplieskusias diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje ir šalies pareigūnus bei politikus susikoncentruoti į darbus.
„Aš raginu baigti vieną kartą šiuos pasikalbėjimus ir tiesiog susikoncentruoti tiems darbams, kurie yra reikalingi įgyvendinti“, – Naujųjų metų išvakarėse TV3 laidoje „Dėmesio centre“ teigė G. Nausėda.
Prezidentas patikino pasitikintis tiek krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, tiek ir Lietuvos kariuomenės vadu V. Rupšiu.
„Dar viena diskusija, kuri prasidėjo visiškai nesuprantamai, prasidėjo kalbos apie tai, kad neva kariuomenės vado dienos suskaičiuotos. Atsiverskite Konstituciją, atsiverskite teisės aktus ir jūs pamatysite, kad kariuomenės vadas skiriamas Lietuvos Respublikos prezidento Seimo pritarimu penkerių metų kadencijai. Viskas, diskusijos baigtos, jis dirbs iki kadencijos pabaigos“, – pabrėžė G. Nausėda.
ELTA primena, kad opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis sako turįs įtarimų, kad Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ateitis užimamose pareigose tapo miglota. Pasak jo, tą rodo į viešumą prasismelkę ginčai bei trintys dėl vokiečių brigados Lietuvoje klausimų.
Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.