G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS

257935

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.

„Mano įsitikinimu, tikrai nepakankamai išnaudojame smulkiųjų ūkininkų ir prekybininkų potencialą. Atvirkščiai – mes juos stumiame iš rinkos ir kartais tai darome sąmoningai, ypatingai kuomet įsijungia rinkos konkurencijos jėgos“, – antradienį žurnalistams Kėdainiuose sakė G. Nausėda, susitikęs su vietos žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais.

„Mes matome, kad tiesiog smulkieji ūkininkai ir prekybininkai netenka savo vietų santykiuose su dideliais prekybos centrais, kurie teikia prioritetą stambiems tiekėjams“, – pridūrė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, didiesiems tiekėjams įgijus „papildomą rinkos jėgą“ kainos auga tiek gamybos, tiek logistikos, tiek prekybos grandinėse.

„Šiandien mes daug kalbėjome apie tai, kad kažkaip Lietuvoje nustojome diferencijuoti produktus pagal jų kokybę. Orientuojamės tik į kainą, perkame pigiausias prekes, dažnai perteklinę produkciją, kuri mus pasiekia iš kitų valstybių. Tuo tarpu savo geros kokybės dažnai vietinės kilmės produkciją išvežame į kitas valstybes ir parduodame brangiau. Tai nėra normalu“, – sakė G Nausėda.

Jo teigimu, viešuosiuose pirkimuose turi atsirasti daugiau vietos trumposioms maisto prekių grandinėms.

„Kai kurios savivaldybės šiuo požiūriu yra pajudėjusios. Žemės ūkio ministerija yra numačiusi tam tikrą finansavimą siekiant jas skatinti, tačiau egzistuoja daugybė biurokratinio pobūdžio kliūčių, tame tarpe ir viešųjų pirkimų procese, ir mums vis dar nepavyksta išeiti iš to užburto rato, kuriuo jau skundžiamės daugybę metų – orientacijos vien tik į kainą ir į blogą kokybę“, – teigė G. Nausėda.

„Dėl to kenčia tiltai (Kėdainiuose įgriuvęs tiltas – BNS), mūsų skrandžiai, kuomet kalbame apie maisto produktų kokybę, kenčia visi“, – pridūrė jis.

Šalies vadovui nerimą kelia pernai daugiau nei trečdaliu pabrangęs maistas, kurio kainų augimas viršija kitų prekių brangimą.

„Ypatingai kelia nerimą maisto produktų kainų augimas, kuris gerokai viršija kitų prekių grupių brangimą, o ne paslaptis – viršija taip pat ir panašius infliacinius procesus kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – sakė G. Nausėda.

„Turime analizuoti ir aiškintis priežastis“, – teigė šalies vadovas.

2022 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 34,7 procento.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt