G. Nausėda: šiuo metu turime nedaug instrumentų infliacijai tiesiogiai paveikti, tačiau ėmėmės veiksmų lengvinančių jos pasekmes

Lietuva

Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

252467

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Lietuva šiuo metu neturi daug instrumentų infliacijai tiesiogiai paveikti, nes yra euro zonoje ir yra paveikta dėl ryškaus energetikos kainų kylimo. Tačiau, pasak jo, valstybė ėmėsi reikalingų priemonių, kad infliacijos pasekmės žmonėms būtų suvaldytos.

„Šiuo metu turime ne tiek ir daug instrumentų infliacijai tiesiogiai paveikti, nes esame euro zonoje ir puikiai žinome, kad kitose euro zonos valstybėse infliacija taip pat yra didelė. Sutinku, Lietuvoje ji dar didesnė negu daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tačiau tai yra susiję su pakankamai ryškiu energetikos kainų kylimu, kuris Lietuvą palietė ypač skaudžiai. Mes ėmėmės tam reikalingų priemonių“, – antradienį žurnalistams teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, kad svarbus aspektas yra valstybės „drąsūs ir ryžtingi“ sprendimai, palengvinę labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių finansinę padėti, kaip minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimas.

„Labai svarbus aspektas, kuris gali padėti suvaldyti jeigu ne pačios infliacijos lygį artimiausiu metu, tai pasekmes, yra mūsų labai drąsūs ir ryžtingi sprendimai, kurie palengvina labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių finansinę padėtį. Tai yra MMA didinimas, NPD kėlimas, apie tai kalbėjau visą laiką ir raginau tą daryti drąsiau“, – sakė prezidentas.

„Be jokios abejonės ir toliau tikiuosi spartaus pensijų kėlimo, kitų metų biudžete sudarytos sąlygos papildomam pensijų indeksavimui, reiškia, mūsų senjorams bus šiek tiek lengviau atsispirti šiam brangmečiui ir kainų kylimui. Bet ir kitoms visuomenės grupėms manau, kad atlyginimai turi augti toliau“, – pridūrė jis.

G. Nausėda tikisi, kad ilgainiui infliacijos efektas išblės ir 2023 metų pirmoje arba antroje pusėje bus galima matyti ekonominės stabilizacijos ženklus.

„Tikiuosi, kad ilgainiui šis efektas, kurį sukėlė energetikos kainos išblės ir jau 2023 m. jeigu ne pirmoje, tai antroje pusėje matysime tam tikrus stabilizacijos ženklus. Tačiau dabar, svarbiausia yra padėti žmonėms išgyventi, nes žmonės yra visas mūsų turtas. Valstybės be žmonių nėra ir kuo tvirčiau jausis žmonės, tuo stabilesnė bus valstybė, ypatingai šių, labai rimtų iššūkių akivaizdoje“, – teigė šalies vadovas.

ELTA primena, kad išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šį lapkritį metinė infliacija (lyginant su 2021 m. lapkričiu) sudaro 21,4 proc.
Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuotam įverčiui didžiausią įtaką turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija (dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis), apskaičiuota pagal SVKI, lapkritį siekė 18,1 proc.

Palyginimui spalį metinė infliacija siekė 22,1 proc., vidutinė metinė – 17,1 proc. Rugsėjį kainų augimas atitinkamai sudarė 22,5 ir 15,9 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt