G. Nausėda sako nekalbėjęs su KGB dėl stažuotės užsienyje, istorikai teigia, kad tai realu

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Greta ZulonaitėŠaltinis: BNS

264074

Prezidentūrai aiškinant, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda dėl stažuotės Vokietijoje nebendravo su sovietinės KGB pareigūnais, istorikė Kristina Burinskaitė sako, kad tuometinėmis aplinkybėmis tai buvo įmanoma.

Prezidento komunikacijos grupė antradienį BNS nurodė, kad G. Nausėda nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais.

„1989 m. Prezidentas dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje. Šiuo klausimu Prezidentas bendravo tik su LSSR švietimo ministerijos atstovais ir per juos – su Manheimo universitetu“, – teigiama komentare.

Praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas feisbuko paskyroje kėlė klausimus dėl G. Nausėdos išvykimo į stažuotę Vokietijoje.

Prezidento biografijoje nurodoma, kad Manheimo universiteto DAAD programos dalyviu jis buvo 1990 – 1992 metais.

G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad 1988 metais šalies vadovas įstojo į Komunistų partiją.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) istorikė K. Burinskaitė teigė, kad KGB patikrinimai norintiems išvykti iš Sovietų Sąjungos žmonėms buvę įprasta praktika, tačiau sovietmečio pabaigoje ji galėjo būti taikoma ne visada.

„1989 metai jau turbūt tie varžtai buvo silpnesni, bet kad tiesiogiai visi bendraudavo su KGB, tai čia ne“, – BNS sakė LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadovė.

Pasak jos, norinčiuosius išvykti tikrindavo ne tik KGB, bet ir kitos sovietinės struktūros. Anot istorikės, patikrinimai galėjo būti švelnesni paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo valdymo laiku.

„Bet, pavyzdžiui, Stalino laikotarpiu išvis gi niekas negalėjo išvažiuot arba išskirtiniais atvejais. Tai tam tikrais laikotarpiais, jeigu situacija šalyje arba užsienyje yra kažkokia ant įtampos, galėjo būti, kad tie apribojimai galėjo būti didesni“, – sakė specialistė.

G. Nausėda į sovietmečiu Lietuvą valdžiusią Komunistų partiją įstojo 1988 metais, bet pats apie tai visuomenei nepranešė. Šiam faktui iškilus į viešumą, šalies vadovas tai pavadino jaunystės klaida, o to paviešinimą siejo su politine konkurencija ir kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais.

G. Nausėda teigė nepadaręs formalaus pažeidimo, kai kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo, nes šis klausimas buvo tarp neprivalomųjų atsakyti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt