G. Nausėda: politikams bus sunku atsigręžti į tautą, skirstant ją į „progresyviuosius” ir „kaimietukus”

Vilnius

BNS nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

177851

Antradienį Seime savo antrąjį metinį pranešimą skaitęs šalies vadovas Gitanas Nausėda paragino politikus įsiklausyti į visuomenės poreikius ir paragino parlamentarus kurti tikrai demokratinę visuomenę. Pasak prezidento, piliečių nepasitikėjimas demokratija leidžia lengviau sklisti dezinformacijai, o turinčius kitokią nuomonę piliečius esą menkinantys viešoje erdvėje įsitvirtinę „Tiesos ministerijos“ atstovai, valstybės vadovo nuomone, indikuoja, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi pakankamai brandi demokratija.

„Šiandien kviečiu visus politikus atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda. Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus” ir „svetimus”, „progresyviuosius” ir „kaimietukus”. Kalbėdamiesi, o ne keiksnodami ir grūmodami, žengtume platų žingsnį į stiprią, gebančią keistis pilietinę visuomenę“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad skirstymas į savus bei svetimus, skatina nepasitikėjimą demokratijos veikimu šalyje, o tai, jo nuomone, leidžia lengviau sklisti priešiškų valstybių propagandai.

„Nacionalinio saugumo rizikos egzistuoja ne tik už Lietuvos ribų, bet ir mūsų šalies viduje. Ten, kur vis dar veši piliečių nusivylimas, galimybių lengvai randa ir jas išnaudoja priešiškos išorės jėgos, įveliančios mus į dezinformacijos ir propagandos voratinklį. Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį — visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą demokratine politine sistema“, – teigė valstybės vadovas.

Pasak jo, viešojoje erdvėje įsitvirtinę „Tiesos ministerijos“ atstovai menkina kitokią nuomonę turinčius asmenis, o rinkėjų balsas politikams, G. Nausėdos nuomone, šiuo metu reikalingas tik kartą per ketverius metus. Tai, prezidento nuomone, esą parodo, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi pakankamai brandi demokratija.

„Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar bijojome jų balso Sąjūdžio laikais? Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nei patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę „Tiesos ministerijos“ atstovai. Bet mes galime tapti tikrai demokratine visuomene“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Pasiūlė 3 žingsnius stiprinant demokratiją Lietuvoje

Tam, kad taptume brandžia demokratija, prezidento nuomone, būtina pradėti nuo sąlygų reikšti nuomonę referendumuose sudarymo. Prezidentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iki šiol nebuvo sutvarkytas ir pagal tinkamas procedūras priimtas naujos redakcijos Referendumo įstatymas, o nuo liepos 1d. įsigalios Konstitucinio Tismo nutarimas, skelbiantis šiuo metu galiojantį, dar praėjusią kadenciją priimtą Referendumo įstatymą netekusiu galios.

„Pradėkime nuo trijų pasitikėjimo ir pagarbos rinkėjams žingsnių. Pirmasis — sudarykime Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume. Tam turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu. Nedovanotina, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas, o tai reiškia, kad nuo liepos 1-os dienos Lietuvos piliečiai neteks Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems suteiktos galios“, – tvirtino šalies vadovas.

Kiti du žingsniai stiprinant demokratiją šalyje, G. Nausėdos nuomone, yra tiesioginių merų rinkimų tvarkos išsaugojimas bei galimybės kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų sudarymas.

„Antrasis — užtikrinkime Lietuvos žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti merus. Trečiasis — pasitikėkime Lietuvos ateitimi — jaunimu ir suteikime jam galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų amžiaus. Pastarieji du žingsniai reikalauja Konstitucijos pataisų, o tai reiškia — bendro partijų sutarimo“, – rekomendacijas demokratijos stiprinimui šalyje išsakė prezidentas.

Pasigedo sutarimo diskusijoje dėl Partnerystės

Visgi prezidentas bendro partijų sutarimo pasigedo diskusijoje dėl Partnerystės įstatymo. Šalies vadovas dar kartą pabrėžė Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame įtvirtinta tik vyro ir moters santuoka, išsaugojimo būtinybė, tačiau kartu pabrėžė, kad politikams būtina ieškoti sutarimo ieškant būdų teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų gyvenimo klausimus.

„Tokio sutarimo pasigedau diskusijose dėl vienos lyties asmenų Partnerystės įteisinimo. Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai — esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio. Ar įmanomas susitarimas? Žinoma, taip, jeigu jo nuoširdžiai ieškoma“, – kalbėjo G. Nausėda.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt