Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas po Velykų švelninti karantino sąlygas, tai turės būti daroma atsižvelgiant į konkrečią verslo sąlygą ir grėsmes.
„(...) Trukmė, per kiek dienų padvigubėja koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius, didėja ir ji netrukus gali pasiekti tą rekomenduojamą 12–14 dienų laikotarpį, kuris yra laikomas gera starto pradžia karantino trukmės švelninimui ir tam tikram ekonomikos grąžinimui prie normalios tvarkos“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo su premjeru sakė G. Nausėda.
Tačiau, pasak prezidento, šioje vietoje svarbu „nepadaryti lemtingos klaidos ir neatlaisvinti ekonomikos anksčiau, nei situacija leidžia“.
„Net ir tuo atveju, jei po Velykų bus priimtas sprendimas šiek tiek sušvelninti karantino sąlygas, tai turės būti padaryta labai selektyviai, atsižvelgiant į konkrečią verslo šaką, konkrečias grėsmes ir, žinoma, pasirūpinant būtinomis saugumo priemonėmis. Šiuo atveju kalbu apie paslaugų sektorių (...). Manau, kad net ir šių verslo vienetų atžvilgiu turi būti taikoma diferencijuota politika ir ne visoms vienodai galima sėkmingai pritaikyti apsaugos priemonių taktiką ir sumažinti riziką iki minimumo“, – teigė prezidentas.
Pagalba dėl likvidumo turi būti teikiama sparčiau
G. Nausėdos teigimu, svarbu nevėluoti teikiant pagalbą dėl įmonių likvidumo palaikymo.
„Teikiame šią priemonę kaip vieną iš pagrindinių norint kovoti su koronaviruso nuosmukiu, tačiau kol kas reali veikla prasidėjo kovo 16 dieną ir ji apsiriboja palūkanų kompensavimu. Tuo tarpu analogiškos „Invegai“ institucijos Latvijoje ir Estijoje jau veikia visa apimtimi ir šitoje vietoje svarbu nepavėluoti, nes likvidumas yra tai, kas labiausiai reikalinga“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva turi galimybių skolintis, tačiau svarbu lėšas išnaudoti efektyviai.
„Lietuva jau yra pasiskolinusi 1,5 mlrd. eurų ir tą sumą galima dvigubinti ar net keturgubinti, priklausomai pagal poreikį, tačiau labai svarbu, kad šie pinigai būtų naudojami efektyviai, taupiai ir tikrai būtų skirti ekonomikos stabilizavimui“, – sakė prezidentas.
ELTA