G. Nausėda pateikė siūlymą skirti pelno mokesčio paskatą įmonėms, sparčiai didinančioms atlyginimus

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo sparčiai atlyginimus didinančioms įmonėms skirti pelno mokesčio paskatą.

Kaip ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, šį bei dar kelis siūlymus Prezidentūra pateiks prie Finansų ministerijos veikiančiai darbo grupei.

„Pirmiausia, atsižvelgiant į popandeminį periodą ir pandemijos sukeltus ekonominius iššūkius, siūlome naują paskatą įmonėms, kurios sparčiai didina atlyginimus arba samdo naujų darbuotojų. Jos galėtų pasinaudoti pelno mokesčio nuolaida, jeigu atlyginimų fondas didėtų daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu”, – spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, žvelgiant į ekonominius rodiklius, matoma, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais iš Europos Sąjungos valstybių susitraukė mažiausiai, 1,3 proc., tačiau nedarbo lygis yra tarp šalių, kuriose jis yra vienas aukščiausių.

„Registruotas nedarbas yra daugiau kaip 16 proc., statistinis nedarbas siekia daugiau kaip 9 proc. Tai rodo, kad reikalinga imtis tam tikrų proaktyvių žingsnių, ir vienas pasiūlymas yra būtent toks – nauja paskata sparčiai didinti atlyginimus arba priimti naujus darbuotojus, ir tos įmonės, kurios tai padarytų, gautų tam tikrą pelno mokesčio nuolaidą”, – sakė prezidento patarėjas.

„Mes siūlome, kad tos įmonės, kurios padidintų atlyginimus arba priimtų naujų darbuotojų, galėtų šitą prieaugį atskaityti iš sąnaudų ne vieną kartą, kaip yra šiuo metu, bet tris kartus ir tokiu būdu gautų mokestinę nuolaidą. Tai galiotų be išimties visoms įmonėms. Potencialiai visos įmonės, kurios užtikrintų spartų atlyginimo fondo augimą, galėtų pasinaudoti šia paskata”, – sakė S. Krėpšta.

Antrasis pasiūlymas, pasak S. Krėpštos, susijęs su mokesčių sistemos teisingumo didinimu.

„Yra akivaizdi mokesčių neteisingumo problema Lietuvoje, kai asmenys, dirbdami pagal darbo sutartį, moka didesnius mokesčius negu asmenys, kurie gauna ypač dideles pajamas pagal kitas pajamų rūšis, tokias kaip dividendai, kapitalo prieaugio pajamos ar aukštos pajamos iš individualios veiklos. Prezidento manymu, pribrendo laikas panaikinti šį mokesčių neteisingumą, ir prezidentas siūlo numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, individualios veiklos ir kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. progresiniu (gyventojų pajamų mokesčio – ELTA) tarifu – tokiu pačiu, koks yra standartinis tarifas pajamoms, gaunamoms iš darbo santykių”, – teigė S. Krėpšta.

Prezidento vyriausiasis patarėjas akcentavo, kad progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas tik aukštoms pajamoms.

„Mokesčiai absoliučiai nesikeistų niekam, kas uždirba pakankamai mažas pajamų sumas. Mes kalbame tik apie progresinius mokesčius būtent tiems asmenims, kurie uždirba labai dideles, masyvias pajamų sumas, daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus. Tai reiškia – daugiau nei 3 tūkst. kiekvieną mėnesį jau po visų atskaitymų, jeigu kalbėtume apie individualios veiklos formą”, – teigė S. Krėpšta.

Pasak jo, asmenims, kurie šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais arba turi vidutines pajamas, mokestinė našta nedidėtų.

S. Krėpšta taip pat pristatė trečią prezidento siūlymą – atsisakyti galimybės skubiai kartu su biudžetu didinti mokesčius.

„Prezidentas siūlo užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą ir įtvirtinti įstatymuose nuostatą, kuri užkirstų kelią didinti mokesčius greičiau nei per šešis mėnesius. Tai užkirstų kelią tokiems atvejams, kad metų pabaigoje nebūtų teikiami mokesčių didinimo pasiūlymai, kurie įsigaliotų vos po kelių savaičių po priėmimo”, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.

ELTA