PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Liepos 7 d. 21:19

G. Nausėda: NATO Vilniuje turi suteikti „labai aiškų“ statusą Ukrainai po karo

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Saulius JakučionisŠaltinis: BNS


272314

NATO sąjungininkėms iki šiol derantis dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog blokas per viršūnių susitikimą Vilniuje turi sutarti dėl „labai aiškaus“ Kyjivo statuso, kurį šalis įgytų po karo.

„Lietuva palaiko tokią formuluotę, kuri suteiktų labai aiškų Ukrainai statusą po to, kai karas pasibaigs, NATO požiūriu“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.

Pasak jo, NATO šalių ambasadoriai šeštadienį pradės derėtis dėl viršūnių susitikimo deklaracijos dalies, kur bus aptariamos Ukrainos narystės perspektyvos.

Vidurio ir Rytų Europos šalys derybose remia Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos raginimus, kad jai būtų nutiestas kelias į NATO.

Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais Aljanso duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.

„Mūsų ambasadorius yra instruktuotas kautis labai aktyviai“, – kalbėjo G. Nausėda.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitą savaitę.

Šalių lyderiai turėtų sutarti dėl daugiametės pagalbos programos, kuria siekiama užtikrinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąveiką. Taip pat planuojama stiprinti bloko ir Kyjivo politinius ryšius įsteigiant NATO ir Ukrainos tarybą.

Pasak G. Nausėdos, viršūnių susitikimo deklaracijos „tekstas pamažu gerėja ir tampa vis labiau priimtinas mums“.

„Tikrai, manau, Ukraina gaus pakankamai daug gerų žinių tam, kad prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis dalyvautų susitikime Vilniuje“, – teigė prezidentas.

Tikisi daugiau konkretumo dėl brigadų

Šalies vadovas taip pat sakė besitikintis, kad viršūnių susitikime bus dar konkrečiau apibrėžti NATO planai dėl brigadų rytiniame bloko sparne.

Prieš metus Aljanso lyderiai per susitikimą Madride sutarė pagal poreikį didinti 2017 metais rytinio sparno šalyse dislokuotus batalionus – apie tūkstantį karių – iki brigados dydžio vienetų. Brigadą sudaro apie 4 tūkstančius karių.

Vilnius dėl tokios brigados su Vokietija sutarė pernai, o šiemet birželį Berlynas pranešė esantis pasirengęs vienetą nuolat dislokuoti Lietuvoje, jeigu šalis įrengs tam reikiamą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.

G. Nausėda sakė, kad nebūtinai tikisi, jog viršūnių susitikimo Vilniuje deklaracijoje atsispindės konkrečiai Vokietijos įsipareigojimai Lietuvai.

„Svarbiausia, kad mes jau turime patikinimą iš Vokietijos pusės, mums tai yra svarbiausia. Žinodamas, kaip Vokietija atsakingai žiūri į savo įsipareigojimus, tokie patikinimai man suteikia garantijas, kad tai bus padaryta“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Kalbame apie visą rytinį flangą, kuriame dalyvavimas iki brigados lygio tikrai buvo numatytas jau Madrido susitikime, bet aš tikiuosi, kad mūsų Vilniaus viršūnių susitikime tai įgis dar konkretesnę išraišką“, – sakė jis.

Tarptautiniai sąjungininkų batalionai iš viso yra dislokuoti aštuoniose Aljanso rytinio sparno šalyse. Šiems vienetams pajėgas siunčia įvairūs sąjungininkai, o jiems vadovauja po vieną valstybę.