Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roberto Dačkaus nuotr.
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuva sieks konkurencingumą užtikrinančio Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Pozityviai vertinu derybose pasiektą tarpinį rezultatą – pasiūlyme atspindėtą, nors vis dar nepakankamai sustiprintą, Lietuvos keltą klausimą dėl emigracijos poveikio Lietuvos ekonomikai, apskaičiuojant Sanglaudos politikai skiriamas lėšas“, – antradienį prezidentūra cituoja G, Nausėdą, antradienį susitikusį su šešių ministerijų vadovais.
Su finansų, aplinkos, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų ministrais bei užsienio reikalų ir energetikos viceministrais G. Nausėda aptarė naujausią Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo pasiūlymą, kurį Europos Vadovų Taryba svarstys liepos 17-ąją.
Prezidentas, vertindamas pasiūlymą, pažymėjo, kad nors jis yra pagerintas, palyginti su ankstesniu vasarį teiktu siūlymu, tačiau vis dar lieka neišspręsti Lietuvai tokie svarbūs klausimai kaip Sanglaudos politikos finansavimas, tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencija su ES vidurkiu, ES sutartiniai įsipareigojimai dėl Kaliningrado specialiosios tranzito programos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo.
Pasak G.Nausėdos, efektyvus ES daugiametės perspektyvos ir Europos gaivinimo instrumento lėšų panaudojimas ypač svarbus Lietuvai, turint omenyje poreikį investuoti į pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius, atsinaujinančius energijos šaltinius.
Naujajame pasiūlyme taip pat išskirtas finansavimas projektui „Rail Baltica“ ir karinio mobilumo užtikrinimui.
Kalbėdamas apie derybas dėl Europos gaivinimo instrumento, G. Nausėda teigė, kad itin svarbu užtikrinti lėšų paskirstymą pagal teisingus ir objektyvius kriterijus, leisiančius visoms ES valstybėms pasinaudoti instrumento teikiamomis galimybėmis finansuoti struktūrines reformas ir įgyvendinti klimato kaitos ir skaitmenizacijos darbotvarkes.
„Tikiu, kad derybose dėl Gaivinimo instrumento lėšų paskirstymo formulės bus įsiklausyta į visų ES narių argumentus“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime su G. Nausėda dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, energetikos ir užsienio reikalų viceministrai.
BNS