G. Nausėda kritikuoja siūlymą gynybą finansuoti didinant PVM: reikia rasti kitų būdų

photo-2221359
Lietuva
Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Ignas Jačauskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarstymai stiprinti krašto apsaugos finansavimą didinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą yra nepriimtini, kadangi tai kels naštą patiems gyventojams.

Prezidentas tvirtina, kad toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas.   

„Pridėtinės vertės mokesčio didinimas būtų naštos uždėjimas gyventojams, pirmiausia, vėl eilinį kartą už viską sumokėtų gyventojai – man tai nepriimtina. Taip, galima būtų galbūt svarstyti šį pasiūlymą mažinant pridėtinės vertės mokesčio tarifus būtiniausiems maisto produktams. Tačiau turiu labai didelių abejonių, kad taip atsitiks, todėl siūlyčiau vis dėlto ieškoti kitų būdų“ – žurnalistams trečiadienį Radviliškyje sakė G.  Nausėda.

Jis žada aktyviai dalyvauti diskusijoje numatant galimus šaltinius papildomoms gynybos reikmėms.

Prezidentas pabrėžė, kad dėl paties poreikio didinti finansavimą gynybai abejonių nekyla ir tai yra „mūsų prioritetas numeris vienas, nes saugi Lietuva reiškia gerovės Lietuva, reiškia, klestinti Lietuva“.

Gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Vis tik dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai.

Diskusijos dėl jo į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų VGT patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Premjerė kitos savaitės pradžioje rengia partijų, verslo ir kitų suintersuotų grupių susitikimą dėl gynybos finansavimo modelio. 

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.