Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Prezidentūros nuotr.
Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia esąs įsitikinęs, kad partijos netruks susitarti dėl naujo krašto apsaugai skirto susitarimo ir išlaidų gynybai didinimo.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų politinės partijos labai greitai sutars dėl to, kad saugumui turime skirti ir patys kur kas didesnį dėmesį“, – penktadienį Seime žurnalistams Pabradėje sakė valstybės vadovas, aplankęs čia dislokuotus Jungtinių Valstijų karius.
G. Nausėdos teigimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, net ir tos partijos, kurios anksčiau kiek skeptiškai žiūrėdavo į gynybos išlaidų didinimą, dabar labai nedviprasmiškai pareiškė, jog šios išlaidos turi didėti. Prezidentas pridūrė turįs galvoje Socialdemokratų partiją.
„Dabar nematau Lietuvoje nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą, net ir įvertinus visus socialinius, ekonominius iššūkius, kurie iš dalies bus susiję su Ukrainos karu. Visi supranta, kad šalies nepriklausomybė prasideda ir baigiasi jos saugumu. Tik saugioje valstybėje mes galime kurti ir ekonominę gerovę“, – sakė G. Nausėda.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Jis turėtų numatyti šalies įsipareigojimus šioje srityje artimiausiems ketveriems-penkeriems metams.
G. Nausėda siūlo jau kitąmet šalies gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
BNS