G. Nausėda išdėstė, ko tikisi iš NATO ir sąjungininkų

Lietuva

Gitanas Nausėda (kairėje) ir Markas Rutte. / NATO

Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovasŠaltinis: ALFA.LT

Briuselyje besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda NATO būstinėje trečiadienį susitiko su Aljanso generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pasak prezidento, buvo aptarti trys svarbiausi dalykai: parama Ukrainai, ilgalaikis NATO požiūris į Rusiją ir Aljanso sustiprinimas.

„Sutarėme, kad NATO turi labiau koncentruotis į praktinę paramą Ukrainai“, – kalbėjo prezidentas.

Jis priminė, kad per šių metų Vašingtono NATO lyderių susitikimą buvo sutarta kasmet Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirti 40 mlrd. eurų.

„Bet to negana. Mums reikia dirbti ties didesne finansine parama iki Hagos viršūnių susitikimo (įvyks kitų metų vasarą – red. past.). Kiekvienas sąjungininkas galėtų skirti 0,25 proc. savo BVP karinei paramai“, – teigė G. Nausėda ir pritarė M. Rutte’ei, jog reikia padaryti taip, kad Ukraina į derybas su Rusiją eitų stipri.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad NATO šalys turi suteikti realias saugumo garantijas Ukrainai.

Kalbant apie Rusiją, G. Nausėda teigė, kad sąjungininkai turi nepamiršti, jog Rusija išliks rimčiausia grėsmė ilgai, ir tam Kremlius aktyviai ruošiasi.

„Artėjant susitikimui Hagoje, turime suvokti šią naują realybę. NATO ir Rusijos susitarimas neteko reikšmės. Rusija jį nunulino. Agresorius negali būti Europos saugumo architektūros dalis“, – tvirtino prezidentas.

Jis pridūrė, kad NATO turi būti pasiruošusi reaguoti per labai trumpą laiką, turi būti užpildytos gebėjimų spragos.

„Išlaidos turi būti pasidalintos tarp visų NATO sąjungininkų, ne tik tarp pafrontėje esančių valstybių. Hagos susitikimo metu privalome peržiūrėti transatlantinio bendradarbiavimo vienybės dvasią, ryžtą ir jėgą. 3 proc. BVP gynybai privalo tapti nauja bazine linija ar grindimis“, – kalbėjo G. Nausėda ir pridūrė, kad dabartinis Lietuvos gynybos biudžetas yra 3,2 proc., bet naujoji Vyriausybė jį įsipareigojo pakelti iki 3,5 proc., taip pat ruošiamasi sukurti diviziją, o tam reikės 5 proc. BVP, ir „mes tai pasiruošę padaryti“.

Vėliau G. Nausėda paminėjo Lenkijos pavyzdį, kuris parodo, kad tai įmanoma pasiekti.

Po susitikimo su Lietuvos prezidentu M. Rutte išvyko į savo rezidenciją, kurioje su Ukrainos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos, Britanijos, Vokietijos ir Danijos lyderiais per vakarienę aptars Ukrainos ateitį. G. Nausėda, kaip ir daugelis kitų ES bei NATO šalių lyderių, nebuvo pakviestas į renginį, bet teigė, kad Baltijos ir Šiaurės šalims susitikime atstovaus Danijos premjerė Mette Frederiksen.

Pats G. Nausėda ketvirtadienį turės galimybę Europos Vadovų Tarybos posėdyje susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt