G. Nausėda ir ES lyderiai sieks nulaužti vengrų veto dėl Ukrainos

20231207SLIS6815
Pasaulis
BNS / Fotobankas nuotr.
Augustas Stankevičius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Briuselyje ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksiančios intensyvios diskusijos dėl paramos Ukrainai – Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai spręs dėl 50 mlrd. eurų finansinio paketo ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje pradžios.

Dėl abiejų šių klausimų Europos Vadovų Taryba (EVT) turi sutarti vienbalsiai, tačiau jų priėmimui iki šiol priešinasi Vengrija.

Susitikime taip pat ketinama apsispręsti dėl ES narystės derybų su Moldova pradžios, tačiau šiam klausimui iš esmės nepritariančių nėra.

„Turime istorinę galimybę priimti labai drąsų sprendimą dėl derybų su Ukraina ir Moldova pradžios“, – žurnalistams ketvirtadienį ryte sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tai mūsų rankose, mes galime tai pasiekti, bet galime ir iššvaistyti“, – pridūrė jis.

Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.

Kritikai sako, kad taip bandoma nupirkti Vengrijos palankumą, o patį V. Orbaną kaltina bandymu šantažuoti Briuselį, siekiant gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams.

Komisija atmeta tokius vertinimus ir tikina, kad lėšos atblokuotos, nes Vengrija įgyvendino savo įsipareigojimus.

Komisija dar vasarą pasiūlė peržiūrėti Bendrijos biudžetą, numatant ir naują finansinį instrumentą Kyjivui remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos siekia apie 50 mlrd. eurų.

Briuselio koridoriuose svarstoma, kad nepavykus įtikinti Vengrijos dėl šio paramos paketo, likusios 26 Bendrijos narės galėtų sukurti atskirą paramos Ukrainai fondą.

Apie tai ketvirtadienį atvykęs į EVT kalbėjo ir V. Orbanas.

„Pinigai Ukrainai trumpuoju laikotarpiu jau yra biudžete. Jei norite duoti ilgesniam laikui ir didesnius pinigus, turime juos surinkti ne iš biudžeto. Ir mes tai palaikome“, – kalbėjo vengrų premjeras.

Tuo metu dėl Ukrainos narystės derybų pradžios kyla daugiau iššūkių, nes tokiam sprendimui priimti būtinas vieningas balsavimas.

V. Orbanas sako, kad ES plėtra yra „nuopelnais pagrįstas, teisiškai detalus procesas“, o Ukraina neįgyvendino mažiausiai trijų iš septynių EK anksčiau iškeltų sąlygų, kai buvo suteiktas kandidatės statusas.

„Jei neįvykdote išankstinių sąlygų, nėra galimybės pradėti derybų“, – sakė V. Orbanas.

Derybų išvakarėse G. Nausėda Lietuvos žiniasklaidai sakė, kad blokuodama Ukrainos narystės derybų pradžią Vengrija kenkia ir sau pačiai, mat taip Bendrijoje daugėja vienbalsio balsavimo skeptikų.

„Jei mes piktnaudžiausime šio principo panaudojimu, mes tikrai stovyklai skeptikų, kurie sako, kad reikia pereiti prie tiesiog balsavimo paprasta ar kvalifikuota dauguma, suteiksime papildomų argumentų“, – kalbėjo prezidentas.

„Mes to tikrai nenorime, manau, kad Vengrija, kaip pakankamai nedidelė valstybė, to tikrai neturėtų norėti“, – pridūrė jis.

Vengrija derybas dėl Ukrainos narystės pradžios vadina raudona linija. Anot V. Orbano, Ukraina yra viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje, todėl nėra pasiruošusi tapti ES nare.