PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Liepos 21 d. 16:22

G. Nausėda: ES vienybė nugalėjo, prioritetas – žaliajai ekonomikai ir skaitmenizacijai

Vilnius

Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt


139227

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos vadovų sprendimas patvirtinti ekonomikos atsigavimo fondą ir naują bendrijos biudžetą įrodė gebėjimą priimti sprendimus krizės akivaizdoje, o Lietuvos prioritetas naudojant europinę paramą bus žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos projektai.

Tai šalies vadovas sakė antradienį grįžęs į Vilnių iš Europos Vadovų Tarybos po daugiau kaip keturias dienas trukusių derybų,

„Džiaugiamės dėl visos ES. Buvo klausimų, abejonių, ar ES tokios rimtos krizės akivaizdoje geba greitai ir efektyviai priimti sprendimus. Galbūt vienu metu buvo kilę nuogąstavimų, kad tų sprendimų nepavyks priimti, tačiau Europos jėga, vienybė ir šįkart nugalėjo“, – Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė G. Nausėda.

Anot jo, sprendimą pavyko pasiekti, nes valstybės paskutinėmis valandomis pademonstravo lankstumą.

„Galbūt ir paskutinėmis valandomis prieš lemtingą momentą visi pademonstravome reikalingą lankstumą, atsisakėme galbūt kai kurių asmeninių tikslų, pernelyg orientuotų į atskiras valstybes ir supratome, kad pats sprendimas savaime yra svarbiausias dalykas, o visus kitus dalykus galima suderinti“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, patvirtinus naująjį ilgametį ES biudžetą ir Atsigavimo fondą, Lietuva turės puikias galimybes finansuoti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos projektus, kuriuos prezidentas įvardija kaip artimiausių septynerių metų prioritetą.

„Lietuva turės puikias galimybės finansuoti žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos projektus, kurie artimiausius septynerius metus bus mūsų veiklos prioritetas“, – teigė prezidentas.

Anot jo, naudojant lėšas bus labai svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir užtikrinti reikiamą kontrolę, ir šis darbas prasidės netrukus.

„Darbas prasidės netrukus, nes šiuos pinigus tikrai reikės naudoti pagal aiškius prioritetus ir, svarbiausia, naudoti laikantis visos reikalingos kontrolės, kad nebūtų piktnaudžiavimų“, – teigė G. Nausėda.

Briuselyje patvirtintas sprendimas pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 mlrd. eurų paskolos yra istorinis žingsnis gilesnės ES fiskalinės integracijos link.

ES lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetą.

Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims jame pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

G. Nausėda teigė, kad didesnę paramą žemės ūkiui padėjo užtikrinti glaudus pozicijų koordinavimas su Latvija ir estija.

„Pasinaudojome tinkama derybų metu susidariusia padėtimi ir visų Baltijos valstybių vadovai, Estijos ir Latvijos premjerai, nusprendėme, kad reikia ryžtingiai kartu iškelti šį klausimą ir yra galimybė pakeisti derybų eigą mūsų žemdirbiams naudinga linkme“, – sakė jis.

„Taip ir atsitiko ir jau kitą dieną gavome palankų pasiūlymą, kuris mūsų žemdirbiams reiškia, kad per septynerius metus tiesioginėmis išmokomis bus išmokėta apie 400 mln. eurų“, – pridūrė šalies vadovas.

Po kelias dienas trukusių ES lyderių derybų nuspręsta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

Be to, įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.

Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Šį augimą lėmė ES sprendimas įsteigti naują atsigavimo nuo krizės fondą, jame Lietuvai numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

BNS