Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roberto Dačkaus nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad derybose dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos Lietuva turi sąjungininkų.
„Lietuva turi sąjungininkų, ir jų yra tikrai daug. Ko gero, daugiau negu kitoje stalo pusėje yra šalių, kurios yra vadinamos grynosiomis mokėtojomis ir kurios nėra šiandien pasirengusios tiems didesniems procentams, net ir tam, kurį pasiūlė EK – 1,11 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Šiandien ir (Suomijos pasiūlytas. – ELTA) 1,07 proc. nuo BNP kai kuriems mokėtojams atrodo pakankamai ambicingas dydis, kuriam jos dar nėra visiškai pasirengusios“, – pridūrė prezidentas.
Paklaustas, kokie yra šansai pasiekti susitarimą šiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, jis sakė nenorįs to vertinti.
„Tikrai žinau, kad bus labai intensyvus darbas dvišaliu formatu, bet, be abejo, bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo stalo, nes yra dalykai, kurie praktiškai vienodai liečia visus“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja EVT darbo sesijoje, kurioje bus aptarta 2021-2027 metų daugiametė finansinė programa.
Prezidentūra pranešė, kad Lietuva laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.