PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2021 m. Lapkričio 9 d. 22:00

G. Nausėda: Baltarusijos nepriklausomybė tirpsta, todėl NATO turi padaryti išvadas

Vilnius

BNS nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


193577

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl Aliaksandro Lukašenkos vykdomos politikos, Baltarusija atsiduria vis stipresnėje Kremliaus įtakoje ir taip praranda paskutinius savo nepriklausomybės likučius.

„Nepakeisime proceso, kuris jau pastebimas akivaizdžiai, – tai paskutinių Baltarusijos nepriklausomybės likučių praradimas. Tai jau daroma su Lukašenkos žinia. Antrinis klausimas, kiek jis to nori, kiek nenori, bet pasirinkimo, matyt, jau nebemato, nes nemato kito kelio, kaip išeiti iš krizės, kaip tik prievartaudamas savo žmones ir keldamas pavojų tarptautinei bendruomenei“, – LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, šį procesą įvertinti ir išvadas padaryti turi NATO, nes Baltarusijos gilesnė integraciją į Rusijos karinę sistemą, pabrėžė G. Nausėda, kelia naujus iššūkius kolektyvinam aljanso saugumui.

„Žvelgiant į šitą Baltarusijos nepriklausomybės tirpimo, nykimo procesą labai svarbias išvadas pirmiausia turėtų padaryti NATO. Mes kalbame apie labai rimtą dalyką – visišką karinę Baltarusijos integraciją į Rusijos karinę sistemą. Tai kelia naujų iššūkių NATO kolektyvinio saugumo klausimams. NATO turėtų koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, ypač kai kalbame apie šį regioną, kuris ribojasi su Baltarusija“, – teigė prezidentas.

G. Nausėdos nuomone, A. Lukašenkos režimo organizuojamas nelegalių migrantų srautas per Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienį vis labiau panašėja į realią ataką.

„Tai, kas dabar vyksta, yra hibridinė ataka. Dar patikslinsiu – vis mažiau hibridinė, vis labiau ataka“, – teigė G. Nausėda, komentuodamas sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.

Paklaustas, kaip Lietuva turėtų reaguoti, jei panašūs įvykiai būtų organizuojami Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, G. Nausėda akcentavo adekvatumą.

„Lenkijos pasienyje buvo sukoncentruotos didelės pajėgos. Mes turbūt tokių pajėgų tikrai negalime sukoncentruoti, tačiau, nepaisant to, elgesio normos, kurios nustatytos tokiu atveju, turi būti pirmiausia adekvatumas. Turi būti adekvatumas žmonių atžvilgiu, mes turime reikalą su žmonėmis, kurie atsidūrė labai nepavydėtinoje situacijoje – tapo įrankiu diktatoriaus rankose. Tas atsakas turi būti adekvatus, nekelti pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei ir ginklo panaudojimas, letalinių priemonių panaudojimas yra absoliučiai kraštutinis variantas ir aš tikiuosi, kad apskritai iki to nebus prieita“, – sakė G. Nausėda.

Seimas antradienį apsisprendė pasienio su Baltarusija ruože ir 5 kilometrus nuo jo mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Už balsavo 122 Seimo nariai, prieš – 1 , susilaikiusių parlamentarų nebuvo.

Nepaprastąją padėtį nuspręsta įvesti pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose. Nepaprastoji padėtis įsigalios nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio.

ELTA primena, kad siūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože pateikė Vidaus reikalų ministerija, reaguodama į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.

ELTA