Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Paklausykime atsakymų. Gali būti, kad nebus kuriama komisija, jeigu visi bus įtikinti ir priblokšti atsakymų, jų tiesumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo. Jeigu netyčia šie kriterijai nebūtų išlaikyti, galbūt tada tartumėmės, kad komisija galėtų atsirasti, nes, man rodos, kad klausimai yra svarbūs“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
„Ir jie yra susiję ir su institucijos, ir su valstybės integralumu. Kitaip tariant, ar mes gebame atsilaikyti visokiems išorės ir vidaus pavojams ir spaudimui“, – pridūrė jis.
Politikas mano, kad žurnalistiniame tyrime atskleidžiamas aplinkybes yra svarbu išsiaiškinti.
„Pirmiausiai, aš siečiau tai su žurnalistiniu tyrimu, tai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis ar knygos forma, ar straipsnių, straipsnių serijų forma, kurie atsiranda žiniasklaidoje. Man rodos, kad jie reikalauja politikų reakcijos. Kitaip tariant, jeigu mes negebame reaguoti, mes turime paaiškinti, kodėl reakcijos nėra, – stebėjosi G. Landsbergis.
„Jeigu mes pasitikime tyrimo medžiaga ir žmonėmis ją atlikusiais, reiškiasi turime reaguoti. Ir tos reakcijos formos mūsų Seime yra tik tokios, kokios yra nustatytos statute ir įstatymuose“, – pabrėžė jis.
G. Landsbergis sureagavo ir į kritiką, esą iniciatyvą kurti laikinąją tyrimo komisiją reikėtų sieti su artėjančiais prezidento rinkimais.
„Lietuvoje kokių nors rinkimų bus visada. Greičiausiai tokio laiko neišvengsime, retai pasitaiko. Dėl to tokių vertinimų gali būti“, – teigė jis.
Antradienį Seimo nariai išgirs VSD vadovo D. Jauniškio paaiškinimus dėl galimai neteisėtos žvalgybos veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu ir knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų istorijos aplinkybių.
Praėjusį penktadienį VSD vadui Seimo nariai adresavo 15 sudėtinių klausimų. Parlamentarai domisi tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimu – keliamas klausimas, kaip D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
Keletas klausimų liečia D. Jauniškį asmeniškai. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
Nors kol kas pasirinkta kitokia tyrimo forma – siunčiami klausimai atitinkamoms institucijoms – neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo.